„Tai yra didelės reikšmės įvykis – daug svarbiau tai, kas vyksta tarp Lietuvos ir Kinijos, nei tai, kas vyksta tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas primena, kad įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos nėra nauja – dvišaliai valstybių santykiai pašlijo Lietuvai pasitraukus iš Vidurio ir Rytų Europos valstybes ir Kiniją jungiančio „17+1“ formato bei Vilniuje įkūrus pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus vardu. Visgi, sako jis, iki šiol verslo jaustas spaudimas, buvo švelnesnis – prekyba strigo, tačiau nestojo, o pastarąją savaitę iš Tolimųjų Rytų sklinda naujas ir žymiai griežtesnis tonas.
„Dabar matome visiškai naują dimensiją, naujas reiškinys – dar tikrai neteko girdėti, kad Kinija taip bendrautų su kuria Europos Sąjungos (ES – ELTA) ar kita Vakarų valstybe. Labai griežtai sakoma tarptautinėms įmonėms, kad jei jos naudos lietuviškos kilmės prekes, negalės vežti tų prekių arba bus apribotas įvežimas į Kiniją. Tai yra labai rimtas žingsnis, nes tiesiogiai Kinija negali labai smarkiai pakenkti“, – nurodo N. Mačiulis.
Jis taip pat pažymi, kad nors oficialiai taip spausti Lietuvos verslo Kinija negali dėl sutarčių su ES, didžiausiai Azijos ekonomikai tai netrukdo supančioti Lietuvos įmonių kitais būdais, ką, pasak eksperto, Kinija jau daro „už uždarų durų“.
„Kinija oficialiai to negali padaryti, tai prieštarautų dvišaliams prekybos susitarimams su ES, Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms. Ji tą gali daryti už uždarų durų, kažkur paslapčia ir panašu, kad taip ir daro. Pavienių pavyzdžių jau buvo ir jei jie kartosis, tai tikrai gali turėti daug rimtesnių pasekmių, nei kalio trąšų tranzitas“, – pažymėjo N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomisto nuomone, po Lietuvos veiksmų diplomatinėje erdvėje atsiradusios rizikos jau pildosi, o Kinijos atsakas – netikėtai skausmingas ir agresyvus. Jo teigimu, Kinija gali pasinaudoti Lietuva kaip pavyzdžiu kitoms valstybėms kas bus, jei nebus paisoma Kinijos politinės linijos ir „Vienos Kinijos principo“.
„Kinija reaguoja daug skausmingiau ir agresyviau, nei buvo galima tikėtis, per įvairiausius antrinius kanalus. Yra ir tokių įverčių, kad bus ir kibernetinių atakų, kurios bus nukreiptos prieš Lietuvos institucijas. Kinija tikrai nėra maža, nėra silpna ir nėra lengvai prognozuojama valstybė, kuri gali įvairiausiais būdais bandyti pamokyti Lietuvą ir parodyti pavyzdį kitoms valstybėms, kad geriau nešokinėti prieš ją, ypač tokiais jautriais klausimais, kaip Taivanas“, – teigia N. Mačiulis.
Ketvirtadienį naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Kinija liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip joms gresia pašalinimas iš Kinijos rinkos. Tą naujienų agentūrai sakė aukštas vyriausybės pareigūnas ir pramonės organizacija.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Wang Wenbinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinija laikosi tarptautinių prekybos taisyklių, ir dar kartą sukritikavo Lietuvą dėl jos pozicijos Taivano atžvilgiu.
Praėjusį mėnesį, Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Praėjusių metų lapkritį Lietuvos valdančioji koalicija susitarė paremti, pasak jos, Taivano „kovotojus už laisvę“, todėl kilo pavojus jos santykiams su Kinija.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirti tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda juos į Kiniją.
Tuo tarpu „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, kuriai nuo gruodžio 8 d. taikomos JAV sankcijos, Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė neteks maždaug 60 mln. eurų pajamų už krovinius. Jei iki 2023 m. galiojanti sutartis bus nutraukta, anot „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos, įmonei grėstų ieškiniai ir šimtus milijonų eurų siekiančios baudos.
