Pasak jo, 2,9 proc. BVP šuolį lėmė viešosios investicijos į infrastruktūrą, taip pat – importo sumažėjimas, kas, anot eksperto, „nėra labai džiuginantis reiškinys“.
Tad politikams, verslui ir visuomenei reiktų atitinkamai koreguoti savo lūkesčius, pažymi ekonomistas.
Praėjusią savaitę Eurostatas paskelbė, kad BVP augimas 2023 m. balandį–birželį Lietuvoje siekė 2,9 proc. ir buvo didžiausias tarp eurą įsivedusių Europos valstybių, kurių ūkis vidutiniškai kilo 0,1 proc. Vidutinis BVP pokytis Europos Sąjungoje siekė 0,2 proc.
„BVP taip gerai atrodė, nes, pirmiausia, buvo milžiniškos valstybės investicijos į infrastruktūrą – inžinerinių tinklų, kelių, tiltų statybos, energetikos infrastruktūros vystymas augo 40 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė N. Mačiulis.
„Grynasis eksportas turėjo teigiamos įtakos. Bet kai kalbame apie grynąjį eksportą – ne eksporto augimas, o tai, kad labai sumažėjo importas, labai pakėlė BVP“, – antrąją priežastį įvardijo jis.
Vis tik, ekonomisto teigimu, importo apimčių kritimas yra prastas ženklas, rodantis, kad verslas atsargiai žiūri į ateitį.
„Įmonės mažiau importuoja komponentų, mažina atsargas. Ir tai, paprastai, yra blogas signalas – (įmonės – ELTA) nesitiki, kad atsigaus paklausa, neperka investicinių prekių. Toks smarkus importo kritimas nėra labai džiuginantis reiškinys“, – akcentavo N. Mačiulis.
Kartu jis pažymėjo, jog trečiąjį metų ketvirtį ekonomika, tikėtina, vėl susitrauks – kadangi neauga mažmeninė prekyba, o pramonės gamybos apimtys krenta.
„Trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad dar pagilėjo nuosmukis. Trečiąjį ketvirtį galime matyti, kad BVP pokytis vėl bus neigiamas“, – neatmetė N. Mačiulis.
Anot jo, dalis pramonės sektorių, pavyzdžiui, baldų, medienos ir metalų pramonės įmonių eksportas vis dar neatsigauna, o didesnį stabilumą demonstruoja elektronikos, kompiuterinės technikos, farmacijos technikos gamintojai. Be to, Lietuvai, kaip atvirai ekonomikai, svarbu, kokia ekonomikos padėtis matoma svarbiausiose eksporto rinkose, kur ekonomikos padėtis taip yra įtempta, pažymi ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, labiausiai tikėtina, kad 2023 m. Lietuvos ekonomika patirs lengvą nuosmukį. Anot jo, šalies ūkis yra pakankamai gerai subalansuotas, valstybės skola – maža, o įmonės išlaiko konkurencingumą, todėl didelės krizės tikimybė esą išlieka minimali.
Tad, pabrėžė N. Mačiulis, kitąmet artėjant prezidento, parlamento ir Europos parlamento rinkimams, politikai turėtų „truputėlį pakeisti lūkesčius“ bei nežadėti rinkėjams nepagrįstų išlaidų neatsižvelgiant į galimas to pasekmes ekonomikai.
„Reikia truputėlį pakeisti lūkesčius ir gyventojams, ir verslui, ir ypač – politikams, artėjant rinkimams. Negalima žadėti, kad didės viskas po 10, 15, 20 procentų, kaip didėjo pastaruosius 2 metus. Turiu omeny pensijas, minimalų atlyginimą. Tam gali nebūti lėšų.
Ir jei įsibėgėji su dalybomis tų pinigų, kurie nėra uždirbti, to šalutinės neigiamos pasekmės gali būti ir didesnis nedarbo lygis, ir didesni valstybės skolinimosi kaštai“, – pažymėjo N. Mačiulis.
