Reikia paminėti, kad iki įsigaliojant užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimams galimybė asmeniui įgyti praktinio darbo patirties už tai negaunant darbo užmokesčio egzistavo iš esmės trimis formomis: 1) Sudarant trišalę (mokymo įstaiga, studentas/mokinys ir įmonė) praktinio mokymo sutartį, kaip tai numatyta LR mokslo ir studijų įstatyme; 2) Sudarant savanoriškos veiklos sutartį, kaip tai numatyta savanoriškos veiklos įstatyme (savanoriškos veiklos organizatorius būtinai turėjo būti ne pelno siekianti organizacija); 3) Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarant dvišalę įgūdžių įgijimo sutartį, kaip tai numatyta užimtumo rėmimo įstatyme (tik su teritorinėje darbo biržoje įregistruotais asmenimis, dalyvaujančiais aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse). Kiti būdai, kuomet asmuo darbdavio naudai atlikdavo tam tikras funkcijas nesudaręs rašytinės darbo sutarties, galėjo būti traktuojami kaip nelegalus darbas. Pažymėtina, kad aukščiau įvardytos trys galimybės nedingo ir įsigaliojus teisiniam reguliavimui, papildomai leidžiančiam sudaryti naująją dvišalę savanoriškos praktikos atlikimo sutartį.
Kaip ir nurodyta aukščiau, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimai (įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-999), suteikiantys galimybę sudaryti dvišales savanoriškos praktikos atlikimo sutartis. Pakeitimams įgyvendinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministras 2015 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-13 patvirtino savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašą ir tokios sutarties formą. Toliau pateikiami pagrindiniai teisiniai aspektai, susiję su tinkamu savanoriškos praktikos atlikimo vykdymu.
Pirmiausia paminėtina, kad neatlygintina savanoriškos praktikos sutartis pagal pavyzdinę formą gali būti sudaryta tik tarp juridinio asmens ir darbingo asmens iki 29 metų (jeigu asmuo yra iki 18 metų, sutarčiai sudaryti būtinas įstatyminių atstovų sutikimas). Sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo arba bendras savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. Apskritai vienas asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Be to, asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį. Įmonei siekiant užsitikrinti, kad praktiką atliekantis asmuo laikosi paminėtų apribojimų, patartina savanoriškos praktikos sutartyje numatyti nuostatą, kuria savanorišką praktiką atlikti ketinantis asmuo patvirtintų, jog jis nepažeidžia išvardytų apribojimų, susijusių su praktikos atlikimo sutarčių maksimaliais terminais ir tokių sutarčių skaičiumi.
Įstatyme numatyti ir tam tikri apribojimai įmonei – konkretaus asmens savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą. Kitas apribojimas - savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbo vietų (pareigybių) skaičiaus, todėl lingvistiškai vertinant teisės normą manytina, kad siekiant sudaryti savanoriškos praktikos sutartį darbovietėje turi būti bent 10 darbuotojų. Savanoriškos praktikos sutartis taip pat negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius 12 mėnesių nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų. Šiuo atveju teisės norma palieka klausimą, ar į dešimtadalį darbuotojų yra įtraukiami ir tie darbuotojai, kurie darbo sutartis baigė savo valia, pvz. LR darbo kodekso 127 str. pagrindu, ar kalbama tik apie tuos asmenis, su kuriais darbo santykiai nutrūko išimtinai įmonės iniciatyva (pvz. LR darbo kodekso 129 str., 136 str. 3 d. ir kt.). Šio straipsnio autoriaus nuomone įstatymas apribojimą sieja su būtent darbdavio iniciatyva nutrauktomis darbo sutartimis.
Savanoriška praktika pradedama įmonei ir savanorišką praktiką atliksiančiam asmeniui sudarant savanoriškos praktikos sutartį, kurioje, be kita ko, nurodoma: 1) Sutarties terminas; 2) Savanorišką praktiką atliekančio asmens funkcijos; 3) Praktikos atlikimo vieta. Užimtumo rėmimo įstatymo 341 str. numato, kad įmonė likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį. Įmonė taip pat turi pareigą per 3 darbo dienas informuoti įstaigą apie sutarties pasibaigimą. Patys savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis (įmonė turi apie tai informuoti praktika atliekančius asmenis).
Savanoriškos praktikos metu įmonei priskirtos tam tikros pareigos, pavyzdžiui įmonė savanorišką praktiką atliekančiam asmeniui paskiria savanoriškos praktikos vadovą iš kvalifikuotų darbuotojų, su kuriuo savanorišką praktiką atliekantis asmuo parengia savanoriškos praktikos atlikimo planą (programą). Praktikai pasibaigus per 5 darbo dienas praktikos vadovas savanorišką praktiką atlikusiam asmeniui raštu pateikia jos įvertinimą. Praktikos metu įmonė privalo pasirūpinti, kad praktiką atliekantis asmuo būtų supažindintas su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, informacija, kuri laikoma konfidencialia (neplatintina) ir kt. Taip pat privaloma užtikrinti savanorišką praktiką atliekančio asmens saugą, sveikatą (įskaitant asmens instruktavimą ir apmokymą) bei higienos reikalavimus atitinkančią aplinką. Prireikus įmonė turėtų savanorišką praktiką atliekantį asmenį aprūpinti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne.
Savanorišką praktiką atliekantis asmuo turi vykdyti gautas užduotis, laikytis priimančios įmonės nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių, nedelsdamas pranešti įmonei apie negalėjimą atvykti dėl svarbių priežasčių, laikyti paslaptyje priimančios įmonės komercines ir kitas paslaptis. Be abejo, praktiką atliekantis asmuo privalo saugoti bei tausoti įmonės turtą ir laikytis darbų saugos reikalavimų.
Savanoriškos praktikos sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį, jeigu viena iš šalių pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus, jų nevykdo arba vykdo netinkamai. Norėdama nutraukti sutartį šalis praneša kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą sutartyje sulygtu terminu. Kartu su savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašu patvirtintoje savarankiškos praktikos sutartyje numatyta išskirtinė nuostata, kad sutartis gali būti nutraukiama šalių susitarimu, jei tokį susitarimą sąlygoja nenumatytos, objektyvios ir motyvuotos priežastys, kas iš esmės daro sudėtingesniu sutarties nutraukimą.
Įvertinus naujai nustatytą teisinį reguliavimą manytina, kad sukurta ganėtinai palanki priemonė jaunimui įgyti darbinės praktikos, o darbdaviui rasti vykdomos veiklos srityje reikalingus potencialius darbuotojus.