„Dokumentas paruoštas aukščiausiu EK užsakymu, ruoštas kartu su Lietuva ir su ja suderintas. Tą dokumentą ruošė EK, kadangi sutarti politiniu lygiu būtų buvę sunku dėl per didelio valstybių narių nuomonių išsiskyrimo”, – trečiadienį Seime spaudos konferencijos metu teigė R. Lopata.
Liberalas tikina, kad dokumentas yra daugiau politinis, nei nuosekliai teisinis ir nėra privalomas Lietuvai, bet Lietuva kartu ruošdama prisiėmė atsakomybę jį vykdyti. R. Lopata ragino už išaiškinimą atsakomybę prisiimti prezidentui ir Vyriausybei.
„Dokumento politinis kontekstas yra karas Ukrainoje, todėl mes kviestume Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę prisiimti atsakomybę už šį dokumentą ir jo įgyvendinimą, ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, kad šis dokumentas yra laikinas ir laikina tranzito tvarka. Laikinas, kol lieka politinės aplinkybės tam tranzitui“, – sakė liberalas.
Jis aiškina, kad dėl karo Ukrainoje išlieka provokacijų prieš Lietuvą galimybė ir būtų labai logiška, kad Lietuva kas puse metų įvertintų, ar nepasikeitė aplinkybės, kurios leidžia Lietuvą laikyti specialioje Rusijos interesų zonoje, kaip tam tikrų sankcijų išimties zoną, arba teritoriją tarp dviejų Rusijos dalių. Anot parlamentaro, jei Lietuva manytų, kad aplinkybės pasikeitė, ji privalėtų per EK daryti viską, kad tranzito koridoriai būtų panaikinti, kartu su ES arba vienašališkai.
„Šio tranzito laikinumo pripažinimas yra galimas kompromisas, dėl kurio būtų galima visiems susitarti, tuo nepažeidžiant fundamentaliausių Lietuvos saugumo interesų. Ateityje Lietuva visais būdais turėtų vengti prisirišti prie geopolitinės realybės, kad Lietuva yra geografiškai, neva, pasmerkta būti Kaliningrado gerovės užtikrinimo prielaida.
Komisija ruošdama šį dokumentą galimai peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi nustatinėti sankcijų išimtis vienai transporto rūšiai – geležinkeliams”, – teigė Seimo narys.
„Tai rimtas ir blogas precedentas ES ateičiai, kai EK apeina politinę sankcijų kontrolę”, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Tačiau liepos 10 d., nepaisant Rusijos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Vis tik EK liepos viduryje paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
