Sporto ministras Hugh Robertsonas teigė, kad su olimpiada susiję statybos darbai ir transportas kainavo mažiau nei tikėtasi, o pateikti neišleistų lėšų skaičiai – „atsargūs“, nes paskirtos ne visos specialaus fondo lėšos.
Žaidynių rengėjų sugebėjimą olimpiadą surengti neviršijant biudžeto jis pavadino „didžiule sėkme“.
„Neabejoju, kad Londono olimpiada tapo nauju pavyzdžiu, kaip ateityje rengti olimpines ir parolimpines žaidynes. Prognozės, kurias pateikiau šią vasarą, kad projektą galime įgyvendinti neviršydami 9 mlrd. svarų sumos, beveik neabejotinai pasitvirtino“, – teigė jis.
Žaidynių rengėjai vis dar derasi su saugos bendrove G4S dėl to, kiek lėšų ji turi grąžinti dėl to, kad nesugebėjo žaidynėms parūpinti pakankamai apsaugininkų. Dėl to vyriausybei teko panaudoti 4,7 tūkst. karių.
Dar nepanaudota apie 103 mln. svarų specialaus fondo lėšų, kurios skirtos vis dar įgyvendinamiems projektams, pavyzdžiui, sportininkų miestelio pavertimui gyvenamuoju kvartalu.
Iš šio fondo numatoma skirti dar 480 mln. svarų, o apie 2 tūkst. kontraktų dar nėra užbaigti.
Skaičiuojama, kad olimpiados statybų ir transporto programos išlaidos siekė 6,71 mlrd. svarų, 47 mln. mažiau nei anksčiau skaičiuota.
