Nedarbo spąstai – santykinis rodiklis, matuojantis bedarbio finansinę paskatą susirasti darbą, tuo pačiu prarandant nedarbo ir kitas socialines išmokas. Kuo nedarbo spąstai didesni, tuo mažiau žmogui patrauklu ir finansiškai apsimoka pradėti dirbti. Tai, LLRI prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, kelia grėsmę įstrigti bedarbystėje: kuo ilgiau žmogus yra be darbo, tuo sunkiau jam sugrįžti į darbo rinką.
„2022 m. Lietuvoje nedarbo spąstai gerokai lenkė euro zonos vidurkį (74,6 proc.) ir išliko pirmoje vietoje tarp visų ES šalių. Jie sudarė net 104 proc., kai šimtas procentų yra ta riba, kuomet realios pajamos įsidarbinus būtų lygios gaunamoms socialinėms išmokoms. Ribą viršijus, bedarbiui neapsimoka ieškoti darbo, nes netekus bedarbio bei kitų socialinių išmokų, realios asmens pajamos sumažės. Tai kelia grėsmę įstrigti bedarbystėje: kuo ilgiau žmogus yra be darbo, tuo sunkiau jam sugrįžti į darbo rinką“, – komentuoja tyrimus E. Leontjeva.
Jos teigimu, žmogaus finansinė motyvacija ar demotyvacija grįžti į darbo rinką didele dalimi priklauso nuo valdžios sprendimų. Būtent valdžios institucijos gali pakeisti nedarbo išmokų bei kitų socialinės paramos išmokų dydžius ir skyrimo tvarką, o taip pat ir nuo atlyginimo sumokamus mokesčius.
„Laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje ir toliau išlieka aukštas, įmonės susiduria su darbuotojų stoka, reikalingų specialistų ypatingai sunku rasti regionuose, tikroji padėtis darbo rinkoje gali būti dar sunkesnė nei rodo duomenys. Aidint siūlymams peržiūrėti darbo migracijos procesus ir juos griežtinti, daugiau dėmesio skirti vietos gyventojų įtraukimui į darbo rinką itin svarbu“, – pabrėžė LLRI prezidentė.
Socialinė politika neturėtų demotyvuoti žmonių dirbti ir užsidirbti – tokią išvadą leidžia padaryti nedarbo spąstų stebėsena, vykdoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto.
Mažiausius nedarbo spąstus pirmus tris nedarbo mėnesius patiria vieniši asmenys uždirbantys VDU, nedarbo spąstai jiems siekia 86 proc., bei poros be vaikų, kur abu asmenys uždirba VDU – nedarbo spąstai jiems taip pat siekia 86 proc. Po pirmų trijų mėnesių nedarbo išmoka Lietuvoje mažėja, tad ir nedarbo spąstai palaipsniui mažėja.
Panašius duomenis pateikia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jos tyrimo duomenimis, nedarbo spąstai yra didžiausi, jei prieš prarandant darbą asmuo gavo minimalų darbo užmokestį. Uždirbant vidutinį darbo užmokestį, nedarbo spąstai išlieka aukšti, didžiausius juos patiria šeimų ūkiai su vaikais (vieniši tėvai su 2 vaikais ir 2 suaugę su 3 vaikais).
