„Litgrid“: praėjusią savaitę hidroelektrinės pakeitė sumažėjusią vėjo jėgainių gamybą

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė AB „Litgrid“ praneša, kad praėjusią savaitę visoje Europoje mažėjo vėjo elektrinių generacija. Tačiau Baltijos šalyse ir Skandinavijoje jas pakeitė ne iškastinį kurą naudojančios elektrinės, o didesnė hidroelektrinių gamyba, todėl didmeninių elektros rinkos kainų augimas buvo mažesnis nei Vakarų Europoje, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Sausio 16–22 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 41 proc. nuo 83 iki 117 eurų už MWh.

Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo 116 eurų už MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse toliau vyravo šilti orai. Todėl regione elektros suvartota mažiau, o hidroelektrinės pagamino daugiau. Tai ypatingai pasijuto Latvijoje: Dauguvos upės hidroelektrinės per savaitę pagamino apie 153 GWh elektros energijos, daugiau nei visas Latvijos elektros vartojimas, kuris buvo apie 137 GWh. Latvijoje elektrą gamina ir šiluminės, vėjo bei kitos elektrinės, todėl šią neįprastai šiltą žiemą Latvija eksportuoja didelius kiekius energijos į kaimynines šalis. Praėjusią savaitę elektros importas iš Latvijos sudarė net apie du trečdalius viso Lietuvos importo, kai įprastai pagrindinis elektros šaltinis mūsų šalyje būna Švedija.“, – sako įmonės Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Pasak jo, didelė hidroelektrinių gamyba ne tik Latvijoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje lemia lėtesnį kainų augimą šiame regione, kai trūksta vėjo jėgainių generacijos.

„Vokietijoje ir gretimose Vakarų Europos valstybėse elektros kainos praėjusią savaitę šoktelėjo dvigubai iki maždaug 150 eurų už MWh, kai vėjo jėgainių gamyba sumenko daugiau nei perpus ir ją turėjo pakeisti iškastinį kurą naudojančios elektrinės. Baltijos šalyse vėjo jėgainės taip pat gamino maždaug 43 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, tačiau jas pakeitė didesnė hidroelektrinių gamyba ir nedaug išaugusi šiluminių elektrinių generacija, todėl kainų augimas buvo mažesnis“, – sako L. Varanavičius.

Kaip pranešama, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 244 GWh iki 239 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros energijos – 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 86 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba mažėjo trečdaliu nuo 52 GWh iki 35 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba augo nuo 15 GWh iki 21 GWh, taip pat augo ir hidroelektrinių generacija – nuo 18 GWh iki 24 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 26 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 42 proc., hidroelektrinės – 29 proc., o kitos elektrinės – 3 procentus.

Pagal importo ir eksporto santykį, 68 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 2 proc., nuo 225 GWh iki 230 GWh. Diferencijuojant šalies importą,36 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 64 proc. buvo importuota per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 15 proc., nuo 49 GWh iki 56 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 96 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 4 proc. į eksportuoti į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 91 proc. Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi bei 71 proc. Lietuvos kryptimi.