„Baigėsi derinimo su visuomene procesas, į pabaigą eina ir tarpinstitucinis derinimas – lieka visus taškus susidėti politiniame lygyje. Turime tikslą, kad siūlomi pakeitimai būtų ne tik pateikti, bet ir priimti biudžetui žalos nedarančia apimtimi. Tam svarbu sutarti su koalicijos partneriais ir tų sutarimų dabar ieškoma“, – Eltai teigė M. Lingė.
Konservatorius tikino, kad Vyriausybės programoje numatyta siekti teisingesnės ir augti palankios mokesčių sistemos, o tai įgyvendinantys projektai yra parengti.
„Vyriausybės programoje numatyta siekti teisingesnės ir augti palankios mokesčių sistemos bei prisiimtas įsipareigojimas peržiūrėti mokesčių lengvatas. Tai įgyvendinantys projektai parengti, subalansuoti ir dėl jų bus laikomasi aiškaus principo – juos svarstyti bendrai pakete“, – sakė politikas.
„Nepriėmus sprendimų, nukreiptų į didesnio mokestinio teisingumo užtikrinimą, biudžeto pajamų didinimo, neturėtų būti svarstomi ir biudžeto išlaidas didinantys įsipareigojimai“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad Seimo seniūnų sueigai pašalinus mokestinių pakeitimų paketo klausimą iš ketvirtadienio parlamento plenarinio posėdžio darbotvarkės, premjerė Ingrida Šimonytė aiškino, jog yra nebaigtas reformos derinimas ir posėdyje klausimas negalėtų būti net techniškai.
Ji taip pat nesitiki, kad mokesčių reformai Ministrų kabinetas pritars ir trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
