Likus keliems mėnesiams – siūlymas dėl bankų kodų kortelių

Nuo lapkričio turėjęs įsigalioti sprendimas dėl bankų kodų kortelių naudojimo ribojimo gali būti atidėtas.

Bent jau tokį prašymą Lietuvos bankui pateikė Lietuvos bankų asociacija. To priežastis - bankai taip ir nesurado pigios ir visiems priimtinos alternatyvos.  Asociacijos prezidentas Stasys Kropas DELFI sakė, kad atidėjimas būtų naudingas bankų klientams.

Lietuvos bankas dar pernai įpareigojo šalyje veikiančius bankus didinti internetinių atsiskaitymų saugumą, o mažiausiai saugia prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemone laikomos kodų kortelės.

„Kodų kortelės turi būti keičiamos, tik galbūt pakeitimo mastas ir laikas kažkiek gali būti diskutuojamas ir ieškoma kuo mažiau nepatogumų klientams sukeliančių sprendimų. Aš manau, kad bet kokiu atveju reikėtų atidėti terminą, nes sprendimas buvo priimtas galbūt nevisiškai įvertinant alternatyvas ir technologines paslaugų teikėjų galimybes. Mūsų supratimu, bet koks atidėjimas būtų naudingas ir reikalingas klientams“, - komentavo S. Kropas.

Tiesa, bankai pasiruošę pasiūlyti laikinus sprendimus, kaip padidinti kodų kortelių apsaugą, tačiau ketinama ieškoti ir ilgalaikių sprendimų. Jų kol kas nėra.

Pagrindiniu pasiūlymu atsisakant kodų kortelių lieka mobilusis parašas, tačiau jis nebūtų nemokamas.

„Bankų sektorius šiuo metu dirba su mobiliųjų tinklų operatoriais ir siekia surasti ilgalaikį sprendimą, kurį galima būtų plačiai naudoti ir jo kainodara remtųsi ne pelno uždirbimu, o kaštų padengimu. (...) Šiemet turbūt bus tik galima įvertinti alternatyvas, sprendimų kaštus, nutarti, koks turėtų būti ilgalaikis sprendimas“, - tvirtino S. Kropas.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas DELFI sakė, kad bankų dar kartą yra paprašyta iki mėnesio pabaigos sutarti su kitais rinkos dalyviais dėl vienos krypties.

„Ja, tikėtina, galėtų būti mobilusis parašas. Jeigu toks sutarimas bus rastas, tuo pagrindu galėtume kalbėti apie atidėjimą“, - tvirtino jis.

DELFI primena, kad pagal Lietuvos banko nustatytus Minimalius saugumo reikalavimus, per milijoną aktyviai internetinėje bankininkystėje naudojamų popierinių slaptažodžių kodų kortelių turės būti pakeistos arba papildytos saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis, pavyzdžiui, slaptažodžių generatoriais, mobiliojo parašo arba kitais sprendimais.

DELFI jau rašė, kad bankai pamažu ruošia savo klientus būsimiems pokyčiams.

„Ateityje bus sprendimai, leidžiantys kartu su kodų kortele naudoti papildomus saugumo užtikrinimo būdus. Šiuo atveju tai būtų papildomas identifikavimas jungiantis prie banko naudojant į mobilųjį telefoną atsiunčiamą žinutę. Taip būtų įvedamas dar vienas saugumo lygmuo“, - DELFI anksčiau sakė SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovo Tadas Sudnius tuo metu taip pat teigė, kad bankas planuoja įvesti operacijų limitus arba papildomus patvirtinimus SMS žinute.

„Swedbank“ planuojamų papildomų saugumo priemonių kol kas neviešina, tačiau jau dabar iki 15 eurų sumas išmaniąją programėle galima siųsti be jokių kodų.

„Swedbank“ pateikiamais duomenimis, šiuo metu kodų kortelės yra labiausiai paplitusi prisijungimo prie interneto banko priemonė tarp banko klientų. Jomis naudojasi 89 proc. klientų.

Lietuvos bankų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, klientai kodų kortele ne tik dažniausiai naudojasi, bet ir yra labiausiai patenkinti – kodų kortelė vertinama geriausiai iš visų bankų paslaugų (9.3 balais iš 10).

Tuo metu apie 120 tūkst. banko klientų (10 proc.) naudojasi PIN kodų generatoriumi, 12 tūkst. naudoja mobilųjį parašą, neseniai pristatyta galimybė prisijungti naudojant elektroninį parašą (ID kortelę).

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje per 2014 m. internetu įvyko apie 116 mln. kredito pervedimų – 8 proc. daugiau nei 2013 m. Dar sparčiau (31 proc. pagal operacijų skaičių) didėja atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis internete ir per 2014 m. sudarė 4,5 mln. operacijų.