Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m. sausio.
Iškart po vidurnakčio laikinasis Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pasiims iš bankomato pirmąjį euro banknotą.
Iki birželio 30 d. visos kainos bus nurodomos eurais ir latais. Pirmąsias dvi šių metų savaites Latvijoje bus galima atsiskaityti abiem valiutomis, tačiau mokant latais grąža bus atiduodama eurais. Taip palaipsniui latai išnyks iš apyvartos.
Kaip nurodoma Europos Komisijos pranešime spaudai, Latvijos bankas latus į eurus neribotą laiką ir nemokamai keis fiksuotu kursu – 1 euras=0,702804 lato. Tuo metu komerciniai bankai nemokamai be jokių apribojimų grynuosius pinigus keis iki 2014 m. birželio 30 d., o pašto skyriai – iki 2014 m. kovo 31 d.
Plaukia sveikinimai iš visos Europos
„Nuoširdūs sveikinimai atvykus į euro zoną, Latvija", – pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį Latvijos vyriausybės kanceliarijos paskelbtame „YouTube" įraše. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as kalbėjo apie „gerą žinią Europai ir Latvijai".
„Aš vertinu visas pastangas ir reikšmingą Latvijos pažangą siekiant euro", – sakė Europos Komisijos vadovas Jose Manuel Barroso. Euras, pasak jo, yra „stipri, patikima ir stabili valiuta".
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris Berlyne kalbėjo: „Latviai sąžiningai to nusipelnė ir sunkiai dirbo. Jie ryžtingai laikėsi tikslo įstoti į euro zoną – net tuo metu, kai kai kas jau norėjo atsisakyti euro projekto".
Anot ES pinigų politikos komisaro Olli Rehno, Latvijos pakilimas yra „aiškus padrąsinimo signalas" kitoms ES valstybėms, esančioms „sunkiame ekonominiame prisitaikymo procese".
Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas ypač džiaugėsi praktine nauda. „Jau naujųjų metų pradžioje mes galėsime naudotis bendra valiuta", – sakė jis. Kartu su Latvijos premjero pareigas einančiu Valdžiu Dombrovskiu A. Ansipas Rygoje netrukus po vidurnakčio iš bankomato pasiims pirmąjį euro banknotą.
Ką išloš Lietuva?
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sakė, kad Estija pirmoji atitiko Mastrichto kriterijus, nes buvo pareiginga ir sunkmečiu vertėsi su sukauptu rezervu. Tuo metu Latviją stipriau nei Lietuva susiveržti paskatino paskolą per krizę suteikęs Tarptautinis valiutos fondas.
Lietuva euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. sausio, taigi šį pavasarį bus vertinamas jos atitikimams kriterijams.
Pagal 1992 metų Mastrichto sutartį šalys gali įsivesti eurą tik tuo atveju, jei atitinka nustatytus infliacijos, viešųjų finansų (biudžeto deficito ir skolos) bei valiutos kurso stabilumo kriterijus.
Mastrichto kriterijus reikalauja, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu 2009 m. Lietuvoje šis rodiklis buvo 9,4 proc., 2010 m. – 7,2 proc., 2011 m. – 5,5 proc., 2012 m. – 3,2 proc. Šiemet planuojamas apie 2,9 proc., o kitąmet – 1,9 proc. BVP deficitas.
Šiuo Mastrichto infliacijos kriterijus šiuo metu yra 1,5 proc., o infliacija Lietuvoje – 1,4 proc.
Taip pat reikalaujama, kad nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc. BVP, Lietuvos skola neviršija 40 proc.
Pasak ekonomisto, o euro siekiančioms šalims būtent deficito reikalavimas ir yra pagrindinis iššūkis.
„Infliaciją vienerius metus galima dirbtinai sumažinti. Tą darė ir slovakai, netgi estai ėmėsi šiek tiek priemonių, latviai sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM). Infliacija nėra tokia didelė problema kaip biudžeto deficitas. Pavyzdžiui, po euro įvedimo infliacija Estijoje išaugo ir yra didesnė nei iki šiol bei didžiausia tarp Baltijos šalių. Taigi dabar norėdama įstoti į euro zoną Estija nebūtų priimta. Žinoma, jeigu reikėtų, ji susikauptų ir sumažintų PVM arba kitas kainas ir pasiektų reikiamą infliacijos lygį“, – komentavo Ž. Mauricas.
Ekonomisto vertinimu, Lietuva gali išlošti prie euro zonos prisijungdama vėliau nei kaimynės.
„Dabar euro zona atsigauna ir jeigu tendencija toliau tęsis, investuotojai pradės žiūrėti, kur galima plėstis. Todėl būtent šiuo metu yra labai svarbu turėti eurą, nes jis vėl tampa stabilus ir kur kas labiau žinomas nei mūsų nacionalinė valiuta kad ir kaip mes ją mylėtume. Manau, kad investuotojai jausis kur kas saugiau investuodami į valstybę, kurioje yra žinoma valiuta“, – sakė Ž. Mauricas.
DELFI primena, kad Lietuvos bankas atliko kiekybinį tyrimą, kuriuo nustatė, kad 2015 m. įvedus eurą kainos gali šoktelėti 0,2-0,3 proc.
Tačiau mažėtų valiutų kurso rizika, šalies kredito rizika, gerėtų Lietuvos reitingai, mažėtų palūkanų normos, nes litų palūkanų normas keistų euro palūkanų normos, o palūkanų normos eurais Lietuvoje mažėtų. O visos šios priežastys leidžia šaliai ir gyventojams pigiau skolintis.
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimu, iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8–1,9 proc. didesnis nei neįsivedus euro. Didžiausią įtaką tam darytų išaugęs eksportas ir mažesnė palūkanų našta.
Lietuvos bankas suskaičiavo, kad jeigu Lietuva 2007 m. būtų įsivedusi eurą, iki 2012 m. ji būtų sutaupiusi 6,2-7,8 mlrd. Lt.
Euro zona įkurtas 1999 m., prisijungus Latvijai šia valiuta naudosis 333 mln. Lt žmonių.
