Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau plintantys bebrai, statydami daugybę užtvankų anksčiau srauniuose ir žvirgždėtuose upeliuose, sutrikdo lašišų migraciją – dėl užtvankų joms sunku prasibrauti iki nerštaviečių. Be to, lėtėjant tėkmei, upės dumblėja ir jų dugnas tampa nebetinkamu šių žuvų nerštui.
Žuvininkystės įmonių asociacija “Lampetra”, priklausanti Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai, skyrė 20 tūkst. litų 0,66 ha lašišinių žuvimų nerštaviečių ir migracijos kelių gerinimui.
Pasak “Lampetros” pirmininko Virginijaus Domarko, vienas pagrindinių žvejų rūpesčių – tvarkytis taip, kad kitąmet neliktum be laimikio. Lašišų nerštavietėms dėmesys skiriamas nebe pirmi metai – anksčiau buvo pilamas žvirgždas, kuriame iki pavasario galėtų vystytis lašišų ikrai.
Ir tai jau davė rezultatų – Baltijos jūros šalių taryba, skirstydama žuvies sugavimo kvotas, lašišų kvotą Lietuvai net padidino, taip pripažindama gerėjančią šios retos žuvies populiacijos Lietuvoje būklę.
Visi darbai vykdomi prižiūrint Klaipėdos universiteto mokslininkams. Kaip sakė ichtiologas – biologas Antanas Kontautas, iš šį rudenį išnerštų lašišų ikrų verslinei žvejybai tinkamos žuvys užaugs po ketverių metų. Rugsėjis ir spalis ne tik lašišų migracijos metas.
Išplaukus iš jūros į upelius, pavojingi lašišoms ne tik bebrų statiniai, bet ir žmonės – brakonieriai tykantys lengvo grobio. Žvejai tikisi sulaukti ir Aplinkos apsaugos ministerijos paramos atkuriant lašišų nerštavietes.
