Verslo aplinkos tyrimas atskleidė, kad apskritai, verslo organizacijų vertinimas mūsų visuomenėje nėra aukštas: 29 proc. respondentų verslo organizacijas mūsų šalyje vertina teigiamai, pusė (50 proc.) visuomenės – neutraliai, o likusi dalis (21 proc.) – neigiamai.
Svarbiausi veiksniai, skatinantys verslo organizacijų pasitikėjimo augimą, anot visuomenės, yra skaidri įmonės veikla, pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu bei atsakingi sprendimai energetikos krizės metu. 65 proc. apklaustųjų teigiamai vertina verslo prisidėjimą prie paramos Ukrainai.
Tyrimų bendrovės „RAIT Group“ generalinė direktorė Dovilė Končak pastebi, jog aktyvaus karo ciklo etape verslas turėjo ir tebeturi galimybes plačiajai visuomenei parodyti savo vertybinę poziciją aktualiais ir realiais darbais. Ji taip pat, atkreipia dėmesį, kad kartu su pasitikėjimo verslu augimu stebimas ir pasitikėjimo darbdaviu (CEO) augimas.
„Visuomenė iš verslo tikisi aktyvios pozicijos ir pokyčių iniciavimo (62 proc.), tačiau tuo pat metu dar vis atsargiai vertina verslo įsitraukimą sprendžiant ginčytinas visuomenės problemas (43 proc. galvoja, kad verslas gali spręsti tokias problemas)“, – sakė D. Končak.
Taip pat, tyrimas atskleidė, kad žmonės dabar kiek labiau linkę tikrinti įmonių ar organizacijų socialinį atsakingumą, skaidrumą, reputaciją. Skaidriausiomis visuomenė laiko gamybos, pramonės įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir transporto, logistikos įmones.
Šiais metais atlikto tyrimo rezultatai, lyginant su 2022 m. tyrimo banga, rodo, kad visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis išliko toks pat: 2022 m. pasitikėjimą valdžia išreiškė 39 proc. apklaustųjų, o šiais metais – 40 proc.
Valdžia visuomenė pasitiki mažiausiai lyginant su kitomis institucijomis: nevyriausybinėmis organizacijomis pasitikėjimą išreiškė 51 proc., o žiniasklaida – 43 proc. visuomenės. Tyrimo rezultatai atliepia pasaulinio „Edelman“ barometro matavimų rezultatus: visuomenės labiausiai pasitiki verslu, mažiausiai – valdžios institucijomis.
Tarp valdžios institucijų didžiausią pasitikėjimą tyrime dalyvavę žmonės išreiškė savivaldybėmis (46 proc.), o mažiausią – Seimu, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijomis (29 proc.). Labiau visuomenė pasitiki Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (40 proc.) bei Vyriausybe (37 proc.).
Vadovų konferencijos EBIT organizatorius, verslo psichologas Dainius Baltrušaitis sakė, jog atlikto tyrimo duomenys toli gražu nėra džiuginantys, tačiau vertinant duomenis kviečia atkreipti dėmesį į kitą svarbų faktorių.
„Vertinant duomenis, reikia turėti galvoje, kad pasitikėjimo rodiklis labai glaudžiai susijęs su tuo, kiek mes žinome. Mat, žmogus visuomet labiau linkęs pasitikėti tuo, ką pažįsta, kas yra arčiau jo. Todėl, jei atrodo, kad yra pagrindo vienam ar kitam rodikliui jau dabar būti aukštesniu, būtinas darnus verslo, valdžios ir žiniasklaidos bendradarbiavimas informuojant visuomenę“, – sakė D. Baltrušaitis.
Anot D. Baltrušaičio, pasitikėjimas yra kertinis laisvos ir demokratiškos visuomenės komponentas – pamatas, ant kurio ir kuriasi visuomenė. „Pasitikėjimas sukuria saugumo ir patikimumo jausmą, skatina bendradarbiavimą, empatiją ir abipusę pagarbą. Iš esmės pasitikėjimas ugdo socialinę sanglaudą, skatina pažangą ir atveria kelią darniai ir klestinčiai visuomenei. Bet įtarumas ir skepticizmas persmelkia sąveiką, vedančią į susiskaldymą, nesantaiką ir izoliaciją“, – sakė jis.
