aA
Prieš kelias savaites paviešintos lengvatinio apmokestinimo bendrovių kūrimo Panamoje paslaptys buvo didelė staigmena Kauno technologijos universiteto profesoriui Vaidui Gaideliui.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Prieš beveik dvejus metus jo atliktas tyrimas atskleidė, kad netobuli įstatymai ir statistiniai vertinimai nesąžiningam verslui šalies biudžetą kasmet leidžia sumažinti iki 10 proc. Tai daroma pasitelkiant lengvatinio apmokestinimo bendroves.

– Kodėl jus nustebino neseniai kilęs skandalas dėl lengvatinio apmokestinimo bendrovių? Ar jis atskleidė ką nors nauja?

– Kad verslas kuria savo įmones mažesnių mokesčių teritorijose, nėra jokia naujiena. Labiausiai nustebino, kad buvo paviešintos pavardės. Paprastai įmonės specialiai registruojamos Panamoje, kad būtų nežinomi tikrieji jų savininkai. Panamoje įmonės registruojamos su pareikštinėmis akcijomis, t. y. nežinoma, kas yra tikrasis jų savininkas. Vienas asmuo gali būti nominalus kokių 4 tūkst. įmonių savininkas.

– Po „Panama papers“ paviešinimo žodžiai „lengvatinio apmokestinimo bendrovė“ daugeliui reiškia blogį, siekį nuslėpti pelną, nemokėti mokesčių savo šaliai. Ar iš tiesų tai yra kenkėjiškos įmonės?

– Ar tai blogai, tegul sprendžia teisėsauga. Jei klausime, ar tokių įmonių kūrimas prisideda prie šalių biudžeto mažinimo, tada atsakymas bus aiškus. Taip, prisideda. Pačios lengvatinio apmokestinimo bendrovės dažnai naudojamos kaip įrankis mokesčiams mažinti.

Lengvatinio apmokestinimo bendrovės atleidžiamos nuo mokesčių, jei vykdo veiklą už zonos ar teritorijos, kurioje yra registruotos, ribų. Pajamos už sandorio tarpininkavimą yra neapmokestinamos. Tokios įmonės moka tik palaikymo mokestį, todėl yra labai populiarios.
Daugelis tarptautinių įmonių turi lengvatinio apmokestinimo bendrovių. Tai – tarptautinių verslo kompanijų įrankis mokesčiams susimažinti.

Ar lengvatinio apmokestinimo bendrovės veikia teisėtai? Jos veikia legaliai, pagal tų šalių, kuriose yra registruotos, įstatymus. Esmė – kam jos naudojamos. Pačiose lengvatinio apmokestinimo bendrovėse nieko nusikalstamo nėra. Tačiau dėl didelio konfidencialumo jos yra patrauklios ir nusikalstama veikla besiverčiantiems verslininkams.

Dažniausiai jomis prisidengiama teikiant komercinio tarpininkavimo, tarptautinės prekybos, teisinių konsultacijų ir kitų sričių paslaugas.

Paprastai didžioji dalis gautų pajamų pervedama į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas, o tokia veikla įvardijama kaip „mokesčių planavimas“, kuris dar gali būti skirstomas į nuosaikųjį ir agresyvųjį.

Kai kurios valstybės, gamindamos, pirkdamos ir parduodamos karinės pramonės produkciją, naudojasi būtent lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. Vadinasi, tokių centrų veikla gali būti suinteresuotos galingą karinę pramonę turinčios valstybės.

– Ar galima išskirti, kurių šalių verslininkai yra labiausiai linkę slėpti pelnus, mokėti mažiau mokesčių?

– Visų šalių verslas dirba su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. Viename šaltinyje radau informacijos, kad apie 25 proc. Vokietijos importo ir eksporto procedūrų vykdoma per lengvatinio apmokestinimo bendroves. JAV tai vyksta panašiomis apimtimis. Norint nustatyti tikruosius įmonių savininkus, reikėtų atlikti tyrimą, išanalizuoti papildomus, išsamius duomenis.

Vaidas Gaidelys
Vaidas Gaidelys
© A.Aleksandravičiaus nuotr.

– Jūsų atliktas tyrimas „Bendrovių, registruotų teritorijose, kur mokesčiai mažesni nei Lietuvoje, paplitimas bei įtaka Lietuvos ekonomikai ir mokesčių surinkimui“ atskleidė lengvatinio apmokestinimo bendrovių triukus, naudojamus mokesčiams susimažinti ar jų išvengti. Kaip plačiai lengvatinio apmokestinimo bendroves savo versle naudoja Lietuvos įmonės?

– Toks tyrimas nėra paprastas, nes trūksta informacijos. Tyrimą atlikome kartu su doktorantu Algimantu Venckumi.

Vien 2002–2012 m. eksporto ir importo per OFC (ofšorinių finansų centrų) teritorijas apimtys Lietuvoje padidėjo daugiau nei du kartus (eksportas nuo 422,83 mln. litų išaugo iki 814,51 mln. Litų).

OFC registruotos įmonės Lietuvoje dažniausiai naudojamos verslui NVS šalyse. Tokie verslininkai siekia trijų dalykų: maksimaliai susimažinti mokamą pelno mokestį (dažniausiai parodomas 1–2 proc. pelnas), paslėpti kapitalo kilmę (nuo to dažnai priklauso ir asmenų atsakomybė), išvengti valiutos kontrolės mechanizmo (kalbant apie Rusiją).

Per visą nagrinėtą laikotarpį daugiausia eksporto vykdyta per Kiprą, Honkongą, JAE, Gibraltarą, Panamą ir Maltą. Atliekant tyrimą populiariausios šalys buvo Belizas, Seišelių ir Kaimanų salos, o OFC akcininkai paprastai buvo registruojami Panamoje.

2004 m. Kiprui ir Maltai tapus ES narėmis, Lietuvoje veikusios ir per OFC su ES šalimis prekybą vykdžiusios įmonės pajuto verslo aplinkos pokyčius.

Kipras ir Malta, iki tol laikyti OFC, po įstojimo į ES šio statuso neteko. Lietuvoje veikusios bendrovės iš karto gerokai sumažino per šias teritorijas vykdytų operacijų apimtis. Pavyzdžiui, per Kiprą ir Maltą eksporto apimtys 2005 m., palyginti su 2003 m., sumažėjo net 87,89 proc.

Operacijos per OFC koncentruojasi keliuose sektoriuose. Eksporte dominuoja laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai, mineralinis kuras ir kiti naftos produktai, trąšos, elektros mašinos ir jų dalys, garso, vaizdo technika. Tai sudaro 60,60 proc. viso OFC eksporto. Panašias tendencijas galima įžvelgti ir importo srityje.

– Ar Lietuva yra ieškojusi būdų biudžeto lėšų mažėjimui dėl lengvatinio apmokestinimo bendrovių sumažinti?

– Su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis kovoti pradėta dar 1997 m. Tada Vyriausybė nutarė papildomu 29 proc. tarifu apmokestinti bet kokias ūkines operacijas su OFC, sudarytas 58 tikslinių teritorijų, kuriose mokesčiai mažesni nei Lietuvoje, sąrašas. 2001 m. šių teritorijų sąrašas buvo papildytas, tačiau kai kurios teritorijos vis dėlto buvo praleistos, pvz., Delavero valstija (JAV). Tai teigiamo rezultato nedavė, o finansinius srautus nukreipė per kitas OFC.

Atsižvelgus į pasaulinį kontekstą, OFC apmokestinti 29 proc. tarifu, kai pelno mokestis yra 15 proc., iš esmės neteisinga – tai kapitalą skatina bėgti iš šalies.

Kitose valstybėse, net ir ES, įstatymai dažniausiai nedraudžia dirbti per OFC registruotas bendroves, todėl pakėlus mokesčius verslas paprasčiausiai persikelia į valstybes, kur aplinka jam yra palankesnė.

– Ar daugėja Lietuvos įmonių bandymų susimažinti pelno mokesčius per lengvatinio apmokestinimo bendroves?

– Sunku pasakyti. Dirbant su Rusija šios šalies verslininkai pageidauja veiklą vykdyti per lengvatinio apmokestinimo bendroves. Rusai dažnai bando išvežti kapitalą iš savo šalies, nes ten verslo situacija nėra stabili, tiesiogiai priklauso nuo politinės valdžios.

– Kokią žalą OFC daro įvairiems Lietuvoje surenkamiems mokesčiams?

– Pirmiausia reikia pažymėti, kad Lietuvoje valstybės biudžeto pajamų netekties mastas dėl PVM vengimo ir sukčiavimo nėra nustatytas. Aptarimuose ir diskusijose politikai bei valstybės institucijų atstovai mini vienokius ar kitokius PVM pajamų netekties dydžius. Šie nuostoliai gali sudaryti apie 145 mln. eurų per metus. Dirbdamas per OFC, verslas siekia išvengti pelno mokesčio, o naudojamos schemos neretai balansuoja ties teisėtumo riba.

Dėl neteisėtų OFC machinacijų PVM, tyrimo laikotarpiu į šalies biudžetą kasmet galėjo nepatekti 8,88–17,10 mln. litų. Dėl OFC naudojimo tarptautinėje prekyboje šalies biudžetas galėjo netekti 9,38–17,98 mln. litų pelno mokesčio.

ES statistika rodo, kad dėl to jos narės kasmet gali netekti iki 10 proc. biudžeto pajamų. Beje, dažnai verslo schemose OFC registruotos bendrovės naudojamos ne Lietuvos verslininkų sprendimu, bet reikalaujant partneriams iš NVS šalių.

– Kokiomis lengvatinio apmokestinimo bendrovių schemomis naudojasi Lietuvos verslininkai?

– Naudojama įprasta OFC schema. Lietuvos verslininkai dažniausiai kreipiasi į Latvijoje veikiančias įmones, steigiančias ir palaikančias lengvatinio apmokestinimo bendroves.

Tokių įmonių sąskaitos tyrimo laikotarpiu dažniausiai buvo atsidaromos Lichtenšteine, jas formaliai valdė NVS valstybių piliečiai.

Remiantis kai kurių NVS valstybių ekonomų ir valdžios atstovų teiginių analize, į kai kurių posovietinių valstybių ekonomiką investuojamos lėšos iš užsienio dažnai yra vietos verslininkų išvežto kapitalo grąžinimas bei perinvestavimas į projektus.

– Ar galima pateikti receptą, kaip Lietuvos Vyriausybei sumažinti pelnų slėpimą per lengvatinio apmokestinimo bendroves?

– Tai – globalus procesas, dėl kurio sprendimus turėtų priimti visas verslo pasaulis. Galima imtis tam tikrų priemonių, tačiau reikia nustatyti verslui naudingas žaidimo taisykles.

Už tai, kad identifikuotų, jog dirba per lengvatinio apmokestinimo bendroves, ir deklaruotų daugiau mokesčių, verslas turėtų ką nors gauti. Savo noru niekas to nedarys.

– Godulys įprastas žmonėms. Ar apskritai įmanoma išvengti pelno, mokesčių slėpimo?

– Koks yra verslo tikslas? Siekti pelno. Jei pelno nesiekiama, operacijos nėra nukreiptos pelnui didinti, tai – vienas iš požymių, kad kas nors daroma nesąžiningai.

Natūralu, kad verslas stengiasi sumokėti mažiau mokesčių ir gauti daugiau pelno. Jei konkurentai daro tą patį ir įgyja panašumą, sąžiningas verslininkas pralaimės konkurencinėje kovoje.

Skandalo istorija

2015 m. anonimas perdavė dokumentus Vokietijos dienraščiui „Suddeutsche Zeitung“. Į šio leidinio žurnalistų rankas pateko daugiau nei 11 mln. dokumentų, atskleidžiančių nuo 1977 m. iki pat dabar vykdomo turto slėpimo mechanizmą. Dokumentai susiję su Panamos teisininkų firma „Mossack Fonseca“.

Vokiečių laikraštis dokumentus perdavė Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumui (ICIJ) ir paprašė pagalbos tiriant gautą medžiagą.

ICIJ, kuriam vadovauja Australijos žurnalistas Gerardas Ryle‘is, yra įsikūręs Vašingtone. Jam priklauso 190 žurnalistų iš daugiau nei 65 šalių.

ICIJ skelbia, kad „Mossack Fonseca“ pasaulinio lygio žaidėjams padėjo kurti lengvatinio apmokestinimo bendroves ir sąskaitas. Skelbiama, kad ši įmonė mokesčių rojumi vadinamuose Seišeliuose padėjo įkurti 14 086 įmones, bet žinojo tik 204 bendrovių tikruosius savininkus.\

Nutekinti dokumentai ne visada rodo nelegalią veiklą. Tačiau lengvatinio apmokestinimo bendrovės ir sąskaitos gali būti naudotos finansinių perlaidų kilmei ir už jų stovintiems žmonėms slėpti.
Paviešintuose dokumentuose figūruoja ir žmonės bei kompanijos, kurias JAV įtraukė į juodąjį sąrašą dėl prekybos narkotikais ir ryšių su terorizmu.

Dokumentuose minimi 12 dabartinių ir buvusių pasaulio lyderių, 128 politikai ir kiti vieši asmenys.

Be su V. Putinu (pats Rusijos lyderis nėra paminėtas dokumentuose) siejamų asmenų, dokumentai meta kaltinimus Islandijos premjerui Sigmundurui Gunnlaugssonui, nuslėpusiam milijonines investicijas.

Argentinos prezidentas Mauricio Macris savo mokesčių deklaracijoje nebuvo atskleidęs ryšių su viena lengvatinio apmokestinimo bendrove. Rasta lengvatinio apmokestinimo bendrovė, susijusi su Ukrainos prezidento Petro Porošenkos verslu.

„Mossack Fonseca“ atstovas Ramonas Fonseca teigė, kad detalių apie daugelio turtingų klientų santykius su lengvatinio apmokestinimo struktūromis paviešinimas yra nusikaltimas ir išpuolis prieš Panamą.

Skandalas palietė futbolininką Lionelį Mesi, kuris prieš teismą stos gegužės 31-ąją. Jis ir jo tėvas kaltinami nuslėpę maždaug 6,5 mln. JAV dol. mokesčių.

Dokumentuose minima ir buvusios Lietuvos futbolo federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus pavardė. Anot 15min.lt, yra dokumentų, liudijančių, kad L. Varanavičiaus šešėliniam verslui dideles sumas galimai skolino Vladimiro Romanovo imperijos bankas „Balkan Investment Bank“. Duomenys esą rodo, kad L. Varanavičiaus lengvatinio apmokestinimo bendrovė stovėjo už Šveicarijos patikėtinių, valdžiusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.

Dar vienas dokumentas – 15,69 mln. Lt vertės sutartis, kuria V. Romanovo tinklo įmonė iš L. Varanavičiaus lengvatinio apmokestinimo bendrovės įsipareigoja nupirkti Sporto rūmus valdžiusią Lietuvos įmonę.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Muzikevičius pradėjo vadovauti NMA

Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai ( NMA ) nuo antradienio...

„Eurovaistinei“ už klaidinančią reklamą skirta 6,5 tūkst. eurų bauda

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonei...

Karbauskis bankams išsiuntė laišką: ar „grasinimas“ kelti palūkanas buvo suderintas? (140)

Į valdžios planus apmokestinti komercinių bankų aktyvus sureagavus Lietuvos banko asociacijos...

Seimas spręs, ar drausti alkoholio produktų pasaugojimo veiklą (4)

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Pauliaus Saudargo pristatytas Alkoholio kontrolės įstatymo...

Seimas ketina uždrausti alkoholio paštomatus (13)

Verslininkams bandant apeiti alkoholio prekybos draudimą, Seimui siūloma nuo kitų metų uždrausti...

Top naujienos

Prasideda balsavimas: Seimas sprendžia Pranckiečio likimą, valdantieji išėjo nuolat pildoma (187)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsuos dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (70)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

Gabrielius Landsbergis – apie Pranckiečio procesą: tai labai keistas precedentas (1)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis...

Karbauskis nesijaučia pralaimėtoju: šiandien keli dalykai tapo aiškūs (42)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio situacijos,...

Gyvai / Europos taurės dvikova Vilniuje: „Rytas“ – „Partizan“ (13)

Vilniaus „Ryto“ (1-1) krepšininkai antradienį namie trečio rato dvikovą žaidžia su Belgrado...

Gamtos grožybės pralenkusios visus lūkesčius – Gruzijos kalnai, vynuogynai ir chinkaliai

Mūsų tautietis, tarpukario farmacininkas, muziejininkas ir rašytojas Antanas Vienuolis, po savo...

Tautvydas Marčiulaitis. Norėjot nemokamos gerovės? Nebūna (7)

Nuo pat gerovės valstybės diskusijos pradžių buvo itin smalsu, kas bus, kai pradėsim kurti tą...

Nuotraukose iš prabangių vestuvių galutinai demaskuotas Skripalių nuodytojas (208)

Nuotakos tėvas, vesdamas dukrą prie altoriaus, išdidžiai šypsojosi. Šios vestuvės vyko 2017...

Tėvai imasi už galvos, nes nebesusikalba su savo vaikais: patarė, kaip susidraugauti su Z kartos paaugliais (23)

Tėvai imasi už galvos, nes sunkiai susikalba su savo paaugliais. Forumuose nerimsta kalbos, kad...