Tačiau tokių skausmingų pasekmių, kaip buvo per Rusijos krizę 1998 m., nebelaukiama, nes dabar verslas gerai suvokia rizikas ir diversifikuoja veiklą.
Prieš viešą pramonininkų antradienio pasitarimą dėl Rusijos sankcijų trumpam posėdžiui buvo susirinkusi LPK Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo taryba.
„Verslo taryboje pabrėžiama, kad nereikėtų visiškai nutraukti santykių su Rusija, vertinant rizikas ir grėsmes reikėtų palaikyti dialogą su Rusijos verslininkais. Mums šiandien buvo pabrėžta, kad reikia išlaikyti santykius su Rusijos verslu ir kalbėtis apie tai, kas laukia ateityje“, - sakė jis.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas LPK posėdyje sakė, kad Rusijos sankcijos labiausiai palietė Lietuvos pieno, mėsos pramonę, daržovių augintojus ir transportą.
Pasak viceministro, be anksčiau paskelbtų priemonių, nuo kitos savaitės planuojama apmokėti dalį išlaidų užsienio šalių konsultantams.
„Tai bus lengvesnis įėjimas į tas šalis, kurias mūsų specialistai ne taip gerai pažįsta“, - teigė jis.
Pasak viceministro, transporto įmonės kaip išgyvenimo galimybę įvardija paskatas atsiskaitant su lizingo bendrovėmis. Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ kalba apie kai kurių mokesčių atidėjimus.
Jis taip pat tvirtino, kad ir toliau bus remiami verslininkai, ieškantys verslo galimybių Rusijoje.
„Mes negalime uždaryti Rusijos rinkos vien dėl to, kad yra sankcijos keturioms sritims“, - teigė viceministras.
Jo teigimu, Rusijos rinka domina Lietuvos lazerių gamintojus, apgyvendinimo paslaugų teikėjus.
Mėsos perdirbimo įmonės „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas tvirtino, kad nei mėsos, nei pieno perdirbėjai verslui subsidijų neprašo. Tačiau kelia problemą dėl mažėjančių pieno ir mėsos supirkimo kainų, nes pasaulinėse rinkose smuko produkcijos kainos.
„Verslui subsidijų neprašome, nes verslas įvertino riziką“, - LPK posėdyje sakė jis.
Bendrovės vadovas piktinosi, kad Vyriausybės parengtas planas problemų nesprendžia, nes šiuo metu esą yra pateiktas kasdienių darbų planas, kuriuos reikėjo daryti visada.
R. Dargis taip pat jam pritarė sakydamas, kad reikia ne tik planų šiandieniniam poveikiui, bet reikia nuolatinės analizės, kas vyksta pasaulinėse rinkose.
DELFI primena, kad rugpjūčio 7 d. Rusija uždraudė vakarietiškų maisto ir žemės ūkio produktų importą. Šių lietuviškų produktų eksportas į Rusiją pernai sudarė per 1 mlrd. Lt. Tačiau reeksporto dalis buvo kur kas didesnė, todėl prognozuojama, kad į šį draudimą skausmingai reaguos transporto sektorius.
