Mindaugas Marcinkevičius ir jo atstovai yra įsitikinę, kad kai kuriuos sandorius turtingiausiu šalies žmogumi laikomas Nerijus Numavičius atliko padarydamas didžiulę žalą kitiems „Vilniaus prekybos“ (VP) savininkams ir valstybei. Tačiau pastarojo atstovai tvirtina, kad viskas buvo atlikta laikantis teisės aktų ir žala niekam nepadaryta.
Dokumentus pateikė teismui
2017 m. vasario 21 d. Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski toliau spręs VP grupės steigėjų ginčą, kuriame N. Numavičius, kiti grupės steigėjai ir bendrovės „Franmax“, „Vilniaus prekyba“ ir „Leksita“ prašo teismo M. Marcinkevičiaus paskelbtą informaciją apie galimą mokesčių vengimą pripažinti neatitinkančia tikrovės.
M. Marcinkevičiaus atstovai informavo, jog nagrinėdami naujai gautus dokumentus, išsiaiškino vieną iš schemų, kaip prisidengiant holdingo įmonėmis galimai buvo išplauta milijonai eurų akcininkų turto ir nuslėpta mokesčių.
Anot verslininko, tokios schemos patvirtina jo nuomonę, kad tikrasis įmonių lėšų permetimo į kitas šalis tikslas buvo ne deklaruota plėtra ar investicijos, o mokesčių slėpimas ir turto pasisavinimas:
„Prieš metus išsakyta nuomonė apie VP grupėje taikomas schemas tik sustiprėjo. Teisiniu keliu išsireikalavę slėptą informaciją, pradedame suprasti, kodėl buvo daromos ekonomiškai nepateisinamos sandorių schemos ir kas už jas atsakingas. Teismui pateikėme dokumentus, įrodančius, jog VP įmonės galimai naudotos visų akcininkų pinigų išvedimui į asmenines N. Numavičiaus sąskaitas, nesumokant mokesčių Lietuvoje ir pasisavinant kitų akcininkų turtą“.
Nuo 2008 m. VP grupėje esą vykdyti sandoriai, kuriais nuo pelningų įmonių buvo atskiriamos išskirtinai piniginės lėšos. Vien 2008 m. – 2012 m. laikotarpiu buvo atskirta per 200 mln. Eur. Vėliau sekė daugelis kitų sandorių, tačiau atskirti pinigai galiausiai atsidurdavo veiklos nevykdančiose VP įmonėse Olandijoje, Maltoje ar Kipre.
M. Marcinkevičius įsitikinęs, kad pastarosios sudėtingų schemų pagalba išgrynindavo visų akcininkų pinigus į asmenines N. Numavičiaus sąskaitas.
„Viena iš tokiose operacijose panaudotų įmonių – Olandijoje registruota „TAF Asset 11 B.V.“, per kurią, po sudėtingų sandorių, galimai išplauta daugiau nei 20 mln. Eur akcininkų turto ir nuslėpta bent 3 mln. eurų mokesčių Lietuvos biudžetui“, – komentavo M. Marcinkevičius.
Anot jo, 2009 m. nuo „Vilniaus prekyboje“ sukauptų šimtamilijoninių pelnų buvo atskirta per 25 mln. Eur, kurie buvo prijungti prie olandiškos bendrovės „TAF Asset 11 B.V.“ Iki 2014 m. rugsėjo mėn. ši bendrovė lėšas laikė banke ir neinvestavo į VP grupės plėtrą.
Tada paskolos sutartimi beveik visos lėšos pervestos vienai iš akcininkių – „Bertona Holdings Limited“, registruotai Kipre.
Galiausiai buvo įvykdytas trišalis sandorį, kuriame be pastarosios dar dalyvavo, lenkų valdoma „Averline Holdings Limited“ (tarp netiesioginių jos savininkų – už machinacijas Lenkijoje teistas verslininkas Marcinas Rywinas) ir N. Numavičiaus, Vlado Numavičiaus, Igno Staškevičiaus bei Mindaugo Bagdonavičiaus valdoma „Miglione Investments Ltd.“
Kreipėsi į teisėsaugą
Pasak M. Marcinkevičiaus atstovų, atlikus tyrimą nustatyta: trišalės sutarties pagrindu „Miglione Investments Ltd“ sąskaitoje atsirado apie 20 mln. Eur. Sumažinus jos įstatinį kapitalą, šie pinigai per kitą bendrovę buvo pervesti į N. Numavičiaus asmeniškai kontroliuojamas sąskaitas.
„Mano nuomone, būtent tokiu būdu ir buvo pavogti pinigai, tiek iš akcininkų, tiek iš valstybės (pažymėtas teiginys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pripažintas kaip neatitinkantis tikrovės)”, – komentavo vienas iš VP grupės steigėjų ir „TAF Asset 11 B.V.“ akcininkų Gintaras Marcinkevičius.
M. Marcinkevičiaus atstovai perdavė advokatų bendrijos „Lustum“ partnerio advokato Laimono Pivoro nuomonę, kad daugelis minėtų sandorių išoriškai yra legalūs, tačiau visa schema turėtų būti įvertinta baudžiamosios atsakomybės požiūriu.
Įrodžius minėtus faktus, šis atvejis esą „bus „vadovėlinis pavyzdys“ kaip apeinant smulkiųjų akcininkų interesus, galima ne tik sutelkti valdymo galią didiesiems akcininkams palankiose įmonėse, bet ir apriboti smulkiųjų partnerių teisę į informaciją apie bendrovės veiklą, nekalbant jau apie bendrų lėšų panaudojimo tikslingumą ar mokesčių slėpimą“.
Kaip teigė M. Marcinkevičius, teismui buvo pateikti dokumentai (sutartis tarp realios veiklos nevykdančių įmonių, piniginius įskaitymus ir kt.), patvirtinantys lėšų judėjimą N. Numavičiaus sąskaitų kryptimi.
Paklaustas, kokiu tikslu galėjo būti vykdoma tokia schema, kas patyrė žalą ir ar dėl to kreiptasi į teisėsaugą, verslininkas aiškino:
„Mano nuomone, pagrindinis tikslas buvo pasiimti VP įmonių pelną, nesumokant mokesčių Lietuvoje. Akivaizdu, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos valstybė patyrė milžinišką žalą (pažymėtas teiginys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pripažintas kaip neatitinkantis tikrovės). Kreipėmės į bendrovę, kalbėjome apie tai akcininkų susirinkimuose, vėliau kreipėmės į prokuratūrą“.
Verslininko atstovai perdavė DELFI pluoštą dokumentų kopijų, atskleidžiančių, kaip buvo atliekami minėti sandoriai ir kaip mažinant vienos bendrovės kapitalą 2015 m. kovo 30 d. priimtas sprendimas N. Numavičiaus naudai išmokėti 19,26 mln Eur.
Bendrovė – plėtrai Lenkijoje
VP steigėjų ginče N. Numavičiui atstovaujantys verslininkai neneigia, kad daugelis sandorių, kuriuos mini oponentai, iš tiesų buvo atlikti. Tačiau visi jie esą buvo teisėti ir niekam žalos nepadarė.
„Po sujungimo visi VP akcininkai gavo šios bendrovės akcijų tokiomis proporcijomis ir tokiomis dalimis, kuriomis iki tol turėjo akcijų „Vilniaus prekyboje“. Svarbu tai, kad nė viena iš minėtų reorganizacijų nebūtų įvykusi be akcininkų sprendimo ir jų palaikymo, tam visi akcininkai, taip pat ir Marcinkevičiai, pritarė vienbalsiai“, – komentavo direktorius.
Jo teigimu, prasidėjus 2008 m. ekonominei krizei VP akcininkų keliai investuojant savo lėšas išsiskyrė, nors kai kurie tebeieškojo investicijų kartu. N. Numavičius ir kiti akcininkai domėjosi verslo plėtra Lenkijoje. Kipro bendrovė „Miglione Investment Limited“ pradėjo derybas dėl Lenkijos prekybos tinklo „Sano“ įsigijimo. 2012 m. pradžioje sandoris buvo baigtas, „Sano“ akcijos įsigytos už skolintas lėšas.
Paskola ar pinigų išėmimas?
Sudarytos trumpalaikės paskolos sutarties sąlygos reikalavo pakankamo nuosavo kapitalo, todėl, bendrovės prašymu, minėti akcininkai į „Miglione Investment Limited“ kapitalą investavo savo dalį „TAF Asset 11 B.V.“ akcijų.
„Kadangi sudaryta paskola buvo trumpalaikė, svarstytos kelios jos refinansavimo galimybės. Paprasčiausia būtų buvę pasiskolinti lėšas iš naujai įgytos dukterinės bendrovės. Tačiau dėl smulkiųjų akcininkų potencialių prieštaravimų, nuspręsta to nedaryti. Taigi „Miglione Investment Limited“ vadovybė priėmė sprendimą parduoti „TAF Asset 11 B.V.“ akcijas, o gautomis lėšomis refinansuoti paskolą.
2013-2014 m. „TAF Asset 11 B.V.“ akcijų pardavimas buvo neįmanomas, kadangi Olandijos teismo sprendimu jos buvo areštuotos spendžiant N. Numavičiaus ir Juliaus Numavičiaus teisinius ginčus. Taigi, N. Numavičius sutiko bendrovei „Miglione Investment Limited“ paskolinti asmenines lėšas.
Anot jo, taip N. Numavičius paskolino pinigus per savo holdingo bendrovę. Šios lėšos ir buvo panaudotos minėtai paskolai dengti. Pasibaigus brolių Numavičių ginčui, atnaujintas „TAF Asset 11 B.V.“ akcijų pardavimas. Jas įsigijo trečioji šalis, o gautomis lėšomis išpirktos N. Numavičiaus specialios akcijos. Tiesa, visų jų išpirkimui lėšų nepakako, tad dalis skolos nepadengta iki šiol.
Skandalingo lenko pėdsakas
Pasak M. Čatrausko, teiginys, kad išmokėjus N. Numavičiui milijoninę sumą, galėjo nukentėti kitai akcininkai, visiškai nepagrįstas. Esą jam tebuvo grąžinti prieš tai paskolinti pinigai, o toks veiksmas jokios žalos akcininkams padaryti negalėjo.
Turtingiausio šalies verslininko atstovai taip pat DELFI pateikė pluoštą dokumentų kopijų, kuriais pagrindė savo įvykių versiją. Tarp šių dokumentų – ir Didžiosios Britanijos banko išrašai apie milijonų eurų pervedimus iš N. Numavičaus sąskaitos į jo holdingo bendrovę ir atvirkščiai.
Paklaustas apie N. Numavičiaus valdomų įmonių sandorius su bendrovėmis, tarp kurių savininkų yra skandalingai pagarsėjęs Lenkijos verslininkas, M. Čatrauskas teigė:
„Kiek man yra žinoma, N. Numavičius jokių sandorių su bendrovėmis, kurių akcininkas yra M. Rywin nėra sudaręs, ir su šiuo asmeniu jis nėra pažįstamas. „Miglione Investment Limited“ savo valdomas „TAF Asset 11 B.V.“ akcijas pardavė nesusijusiai Kipro bendrovei „Averline Holdings Limited“. Sandorio metu šios bendrovės akcininkų sąraše M. Rywino nebuvo“.
Iš tiesų pastarosios įmonės akcininkų sąraše nėra minėto Lenkijos piliečio. Vis dėlto, sprendžiant iš M. Marcinkevičiaus atstovų pateiktų dokumentų, ši įmonė priklauso „Pavela Holdings Limited“, o tarp šios akcininkų yra ir M. Rywinas.
Jis yra garsaus Lenkijos kino menininko ir verslininko Lewo Rywino sūnus. L. Rywinas buvo tokių filmų, kaip Romano Polanskio režisuoto „Pianisto“ ar Anžejaus Wajdos „Pono Tado“ prodiuseris.
Tačiau praėjusį dešimtmetį kaimyninėje šalyje jis daugiausia buvo linksniuojamas „Rywingate'o“ skandale. Lenkijos politinį elitą įtraukusioje istorijoje jis įtartas mėginimu papirkti žinomą disidentą ir „Gazeta Wyborcza“ vyriausiąjį redaktorių Adamą Mychniką.
2016 m. tėvas ir sūnus buvo pripažinti kaltais dėl korupcijos ir dokumentų klastojimo, teismas jiems skyrė laisvės atėmimo bausmes ir dešimtis tūkstančių zlotų baudų.
