Projekte numatoma, kad telekomas kartu su "Omnitel" įrengtų telefonų stotis ir jas sujungtų. Pagrindinis tinklo savininkas "Lietuvos telekomas" aptarnautų institucijas iki jo išskirtinių teisių galiojimo pabaigos - 2002 metų gruodžio 31 dienos.
Vyriausybė sudarė darbo grupę telekomo projektui išnagrinėti. Projekto svarstymas Vyriausybėje atidėtas savaitei.
"Lietuvos telekomo" generalinis direktorius Tapio Paarma dienraščiui "Verslo žinios" sakė, jog į valstybinių institucijų ryšių tinklo kūrimą "Lietuvos telekomas" ketina investuoti apie 12 mln. litų, Net ir nesitikėdamas greito investicijų atsipirkimo, "Lietuvos telekomas" yra pasiryžęs rizikuoti ir tikisi, jog tai jam padės konkuruoti ir po 2003 metų, kai pasibaigs jo išskirtinės teisės. Tačiau ekspertai sako, kad negalima valstybinių institucijų tinklo steigimo patikėti vienai bendrovei, o reikia skelbti konkursą telefono stotims ir mobiliojo ryšio paslaugoms pirkti. Tiktai fiksuoto ryšio paslaugas tektų be konkurso pirkti iš "Lietuvos telekomo", turinčio šios srities monopoliją.
Seimo informacinių technologijų specialistų teigimu, įrengus telekomo siūlomą tinklą valstybei per metus sutaupyti pavyktų tik 135 tūkst. litų, o jei skambučiai iš fiksuoto į mobilųjį tinklą būtų nukreipiami per mobiliojo ryšio operatorius, būtų sutaupoma iki 6,3 mln. litų.
Interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" T. Paarma teigė, jog šie ekspertų skaičiavimai neatitinka tikrovės, o Vyriausybė, atsisakiusi telekomo pasiūlymo, prarastų galimybę taupyti.
"Net konkurso atveju nebūtų sulaukta geresnių pasiūlymų nei mūsų siūlomas projektas", "Lietuvos rytui" tvirtino T. Paarma. Anot jo, nepasinaudojus telekomo pasiūlymu valstybinis institucijų tinklas nebus modernus dar keletą metų.
Telekomo vadovo teigimu, konkurso šiuo atveju ir negalima skelbti, nes tai pažeistų "Lietuvos telekomo" išskirtines teises - kitų bendrovių teikiamos balso telefonijos paslaugos būtų nelegalios. "Lietuvos rytui" T. Paarma tvirtino, jog skambučiai iš fiksuoto į mobilųjį telefono tinklą pasinaudojant bevielėmis telefono stotelėmis, kurios leidžia apeiti telekomo tinklą, yra neteisėti.
"Man labai keista, kad ta institucija, kuri priima įstatymus, ir kitos valstybinės įstaigos pažeidžia arba bando pažeisti įstatymus, kurie galioja šioje šalyje. Mes, aišku, reaguosime į tai", "Lietuvos rytui" tvirtino T. Paarma.
Praėjusią savaitę "Lietuvos telekomas" raštuose Vyriausybei ir Seimui pagrasino nutraukti paslaugų teikimą valstybinėms institucijoms, jeigu telekomo teisės ir toliau bus pažeidinėjamos eksploatuojant tokius žinybinius tinklus, kokius turi Seimas ar Vidaus reikalų ministerija.
T. Paarma patvirtino, jog Vyriausybė šiais metais dar prieš viešą telekomo akcijų pardavimą įsipareigojo, kad valstybinių institucijų tinklą kurs "Lietuvos telekomas". "Verslo žinių" teigimu, mainais "Lietuvos telekomo" akcininkai Vyriausybei pažadėjo įsigyti kuo daugiau parduodamų bendrovės akcijų. "Lietuvos telekomo" grupė per privatizavimą įsigijo 4,7 proc. telekomo akcijų.