Kelia rankas
Augantis minimalus atlyginimas, didėjančios energijos išteklių sąnaudos, keliskart sumažėję užsakymų mastai ir konkurencija užsienio rinkose veržia kilpą vietos kapitalo siuvykloms.
Daugeliui žinomų drabužių gamintojų gamybą keliant į pigesnės darbo jėgos trečiojo pasaulio šalis, ne vieną dešimtmetį veikusios lietuviško kapitalo siuvyklos kelia rankas.
Vien Panevėžyje per pastaruosius porą mėnesių duris užrakino jau dvi siuvimo įmonės.
Viršutinių rūbų siuvimu užsiimanti Panevėžio bendrovė „Elkada“ Užimtumo tarnybai pranešė ketinanti atleisti per tris dešimtis darbuotojų.
Prieš kelis mėnesius veiklą nutraukė ir kita mieste kone tris dešimtmečius veikusi siuvykla „Adegilė“.
Rinkoje bandančios išsilaikyti dar vienos Panevėžio siuvyklos vadovė pripažįsta, kad ir jų situacija itin sunki.
Įspėjo apie masinį atleidimą
Ne vienerius metus ties išlikimo riba balansavusi socialinė įmonė „Elkada“, užsiimanti viršutinių drabužių siuvimu, apsisprendė nutraukti veiklą ir Užimtumo tarnybą informavo apie masinį darbuotojų atleidimą.
„Sodros“ duomenimis, liepos 5-ąją įmonėje dirbo 35 darbuotojai.
Gegužę jų atlyginimų vidurkis siekė 884,16 euro (apie 656 eurai į rankas).
2022 m. „Elkada“ gavo 424 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 115 tūkst. eurų nuostolį.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Elkada“ įsteigta 1991 m. Panevėžyje. Vienintelis jos akcininkas yra Lietuvos kurčiųjų draugija.
Bendrovės direktorei Izoldai Rakauskaitei vakar buvo pirmoji diena, kai ji nebėjo vadovės pareigų.
I. Rakauskaitė motyvavo dėl to negalinti komentuoti įmonės situacijos.
Anksčiau žiniasklaidai ji yra teigusi, kad mažėjant užsakovų kainoms ir didėjant išlaidoms, „Elkados“ veikla tampa nekonkurencinga, įmonė jau kurį laiką balansavo ties išlikimo riba.
Liepos 4-ąją įmonė Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi 31 darbuotoją – daugiausia siuvėjas ir lygintojas.
Pastatą parduos
Lietuvos kurčiųjų draugija pranešė, kad įmonės likvidatoriumi paskirtas Valdybos narys Martynas Lankutis.
Dėl situacijos Panevėžyje liepos 5-ąją buvo sušauktas neeilinis valdybos posėdis.
Jame daugiausia dėmesio skirta aptarti itin sudėtingą „Elkados“ finansinę situaciją ir tolesnį jos likimą.
„Ne vienerius metus svarstoma įmonės „Elkada“ situacija. Valdybos nariai įmonės klausimą dėl ateities keldavo ne vieną kartą. Norime informuoti, kad „Elkados“ situacija labai bloga, ji turi didžiulius įsiskolinimus ir įsipareigojimus. Lietuvos kurčiųjų draugija stengėsi išsaugoti turimą turtą, tačiau nepavyko, situacija su laiku tik blogėja, įsiskolinimai auga, o „Elkada“ direktorė pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo liepos 10 dienos“, – teigiama draugijos pranešime.
Bendrovės direktorė I. Rakauskaitė atleista iš darbo jos pačios prašymu. Toks prašymas pateiktas ne pirmą kartą.
„Atsižvelgiant į sudėtingą įmonės situaciją, pastato būklę ir skolas, priimtas skaudus, tačiau būtinas sprendimas – pradėti likvidavimo ir pastato pardavimo procesą. Buvo domėtasi dėl bankroto skelbimo, tačiau likvidavimo procesas naudingesnis kelias žinant, kad įmonė turi daug skolų ir įsipareigojimų“, – komentavo Lietuvos kurčiųjų draugija.
Atleido palaipsniui
Maždaug prieš porą mėnesių veiklą nutraukė ir dar viena kone tris dešimtmečius Panevėžyje veikusi siuvykla „Adegilė“.
Dar šių metų pradžioje joje dirbo per keturios dešimtys darbuotojų, o dabar bendrovė nebevykdo jokios veiklos.
„Adegilės“ vadovė Adelė Danutė Kuodytė priežasčių, privertusių nutraukti veiklą, komentuoti nenorėjo.
„Darbuotojus atleidome palaipsniui. Pagrindinė priežastis – mažos siuvimo kainos, užsakovai nori kuo pigiau, o mūsų atveju prisidėjo ir kiti dalykai, apie kuriuos nenorėčiau kalbėti“, – teigė A. D. Kuodytė.
Neatlaiko konkurencijos
Nuo 1951-ųjų Panevėžyje gyvuojančioje siuvimo įmonėje „Nevėžis“ šiandien dirba maždaug pusšimtis panevėžiečių. Jos direktorė Rima Bieliauskienė neslepia: siuvimo pramonėje niekada nebuvo lengva, bet pastarieji metai sunkiausi per visą įmonės gyvavimo istoriją.
Užklupus pandemijai, siuvėjams teko persiorientuoti į medicininių veido kaukių, medicininių drabužių siuvimą, o tebesitęsiant karui Ukrainoje ir prastėjant ekonominei situacijai, mažėja užsakymų – žmonės daug mažiau perka drabužių.
„Jaučiame, kad žmonės mažiau išlaidauja, labiau taupo. Drabužis ne pagrindinė prekė, ypač šiemet tai labai justi. Tvyro didelė nežinia ir kažką prognozuoti sudėtinga. Atrodo, kasdien bendraujame su užsakovais, bet įtampa didelė, kažko laukia, bijo daugiau pirkti, o jeigu neparduos. Situacija tikrai nėra stabili“, – pripažįsta R. Bieliauskienė.
Siekdami sutaupyti, didieji drabužių gamintojai savo veiklą vis dažniau perkelia į trečiąsias šalis, kur pasiūti drabužį kainuoja kelis kartus pigiau nei Europoje.
Panevėžiečių „Nevėžyje“ siuvami drabužiai taip pat visi iškeliauja į užsienį.
„Esame lietuviško kapitalo įmonė, ne savo produktą gaminame, o tik teikiame siuvimo paslaugas. Kainas diktuoja užsieniečiai. Lietuvoje minimaliai algai kylant tokiais šuoliais, užsienio partneriai nesutinka už paslaugas mokėti brangiau, todėl kai kuriais atvejais išlaidos viršija pajamas.
Užsakovai alternatyvų randa trečiosiose šalyse, kuriose drabužį galima pasiūti gerokai pigiau. Lietuva šiuo atžvilgiu tampa nekonkurencinga“, – teigė R. Bieliauskienė.
Pasak direktorės, dizainerių kurtų unikalių drabužių reikia labai mažai, didžiąją dalį drabužių rinkos užima masinė gamyba ir konkuruoti su trečiojo pasaulio šalimis darbo jėgos kaina labai sunku.
„Gaila, kad taip nutinka, nes siuvimo pramonėje daugiausia dirba moterų. Uždarius siuvyklą, jos lieka be darbo“, – sakė R. Bieliauskienė.
„Nevėžio“ darbuotojų amžiaus vidurkis jau perkopęs 50 metų.
