„Įmonės nesikreipia valstybės teikiamos paramos ne todėl, kad nežino apie ją, o dėl per aukštų paramos gavimo kriterijų. Valstybė, skyrusi numatytas sumas paramai, neturi kam jų suteikti. Tuo tarpu verslai, susiduriantys su pandemijos keliamais iššūkiais, iš tiesų negali pasinaudoti valstybės teikiama parama“, – sako LPĮA direktorė Rūta Vainienė.
Kaip rašoma pranešime, pirmame subsidijų priemonių pakete asociacija siūlo atsisakyti kriterijaus dėl pajamų ir turto rodiklių skaičiavimo kartu su Lietuvoje veikiančiomis susijusiomis įmonėmis. Asociacijos įsitikinimu, pajamų ir turto rodiklių skaičiavimas kartu su Lietuvoje veikiančiomis susijusiomis įmonėmis iš valstybės pagalbos schemos nepagrįstai eliminuoja Lietuvos įmonių grupėms priklausančias smulkiąsias ir vidutines įmones. Šis kriterijus sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas su užsienio kapitalu susijusioms įmonėms, todėl pažeidžiamas Konstitucinis įmonių lygiateisiškumo principas.
„Sprendimas vertinti ne įmonių grupes, o atskirus juridinius vienetus yra sveikintinas, tačiau tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonėms sąlygos turi būti vienodos. Dabar vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės subsidiją gauna arba negauna, priklausomai tik nuo to, ar priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei. Taip akivaizdžiai yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas“, – akcentuoja R. Vainienė.
Siūlo į paramos paketus įtraukti ir mažiau nukentėjusias įmones
Pirmame pakete taip pat yra numatyta, kad į paramą pretenduoti gali tik įmonės, patyrusios ne mažiau nei 30 proc. apyvartos kritimą, o subsidijos dydis joms siekia 25 proc. nuo sumokėtos GMP sumos 2019 metais.
Asociacija siūlo įmonėms, kurių veikla buvo apribota ir kurių apyvartos krito mažiau nei 30 proc., suteikti galimybę gauti per pus mažesnę subsidiją, lygią 12,5 proc. 2019 metų GPM sumai.
„Dėl per aukštų apyvartos pokyčių kriterijų, didžioji dalis įmonių, kurių veikla buvo apribota ir kurios patyrė praradimus, negali pretenduoti į subsidijas. Manome, kad būtų tikslinga padidinti paramos intensyvumą ir leisti įmonėms, kurių veikla Karantino nutarimu buvo apribota, pretenduoti į perpus ar proporcingai mažesnes subsidijas, net jei jos patyrė mažesnį nei 30 procentų apyvartos nuosmukį“, – sako R. Vainienė.
Asociacijos vertinimu, II paketo priemonėje numatyta riba, pagal kurią į paramą pretenduoti gali tik daugiau nei 60 proc. pajamų netekusios įmonės, taip pat yra pernelyg aukšta. Tai reiškia, kad įmonės, kurių pajamų kritimas siekia 40 proc. ar 50 proc. negali tikėtis šios priemonės pagalbos, nors pripažįstama, kad verslui netekus apie pusės pajamų, jo situacija jau tampa itin sudėtinga.
Asociacijos vertinimu, tokia aukšta riba neleidžia pasiekti pagrindinio tikslo – padėti įmonėms įveikti COVID-19 sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonių likvidumą. Todėl siūloma įmonėms, patyrusioms mažesnį kritimą nei 60 proc., tiesiog teikti proporcingai mažesnes subsidijas.
Pakelti lubas iki 300 tūkst. eurų
Tarp asociacijos pasiūlymų – ir subsidijos lubų didinimas. Antrame subsidijų pakete šiuo metu numatytos 100 tūkst. eurų lubos yra itin žemos. Antrasis karantinas užtruko ilgiau už pirmąjį.
Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė verslo uždarymo trukmė siekia net tris mėnesius, siūloma pakelti subsidijų lubas iki 300 tūkst. eurų. Tokia parama būtų panaši į Latvijoje teikiamą paramą nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms.
Anot R. Vainienės, dabar numatytos lubos yra neproporcingos įmonių realiai patiriamiems sunkumams ir dengia tik labai mažą dalį fiksuotų kaštų.
