„Tik nedėk mano nuotraukos – pamatys komisaras ir iš karto iškvies į policiją, nes tai, ką darau, yra nelegalu“, – netikėtai pareiškia Palangoje gimęs ir visą gyvenimą čia gyvenęs žvejys. Vyras net nenori sakyti savo vardo – Palangoje gyventojų nėra daug, todėl vienas kitą labai gerai pažįsta.
Kad žvejai iš Baltijos jūros atplaukia į gausiai lankomus paplūdimius, poilsiautojai puikiai žino – vos tik išgirdę motorinės valties ūžimą ima dairytis ir iš krepšių ar rankinių traukia pinigines. Atplaukia jie visada dviese – vienas bendrauja su poilsiautojais ir prekiauja, kitas – bando išlaikyti bangų nešiojamą vandens transporto priemonę bei iš jos bando išsemti vandenį.
„Visada plaukioju su sūnumi, kartais net juokauju, kad jis kaip gimė valtyje, taip iš jos ir neišlipa“, – prisipažino vyras.
Jis žuvis rūko pats prie savo namų specialiai pastatytoje rūkykloje. Ir taip jau daugelį metų. Tačiau kiek per dieną parduoda žuvies, nesiryžta išduoti – esą viskas priklauso ne tik nuo gero oro, bet ir poilsiautojų užgaidų: būna, ateina, pasižiūri, pasiklausinėja kainas ir nelaimingais veidais grįžta į paplūdimį atsigulti ant savo rankšluosčių.
Bet būna ir taip, kad vos atplaukus prie kranto nusidriekia poilsiautojų būrys – jie perka ne tik karšto rūkymo skumbres, karšius, otus. „Turime ir kalmarų, bet juos tik jaunimas perka“, – sakė žvejys.
Jis tikino, kad žuvis yra šviežiai rūkyta, tačiau neslėpė, kad ne pats ją sužvejojo. „Perku ir rūkau, o paskui parduodu – vasarą Baltijos jūroje nėra žvejybos, tik rudenį išplaukiame, tada ir prekiaujame savo pagauta žuvimi“, – sakė jis.
Žuvies kaina – nuo 3 iki 5 eurų. Panašiai ji kainuoja ir judriose kurortų gatvėse.
„Tačiau su prekyba yra labai prastai – šią vasarą dar tik trečią kartą išplaukėme, – prisipažįsta žvejys. – Visą birželį buvo blogas oras, o ir dabar ne kažką – nežinau, ar čia išvis mums apsimokės. Aišku, laukiame rugpjūčio – tada būna didžiausias žmonių antplūdis, o ir orus geresnius žada.“
Tačiau žvejys tuo pačiu prisipažįsta, kad rugpjūtį gali būti didesnė kontrolė – prekyba žuvimi iš valčių yra nelegalus verslas.
„Stengiamės nesusidurti su policija, bet visko pasitaiko, tuo metu poilsiautojai labai geranoriškai žiūri į tokį mūsų verslą – ir jiems, ir mums gerai, – neslepia palangiškis. – Jau ne vienerius metus valdžios prašėme, kad mums leistų prekiauti legaliai, bet ne, tokia prekyba neatitinka higienos normų. O juk Vokietijoje žvejai patys net paplūdimiuose rūko žuvį ir čia pat pardavinėja. Kodėl pas mus to negalima?“
DELFI kalbintas žvejys – ne vienintelis, prekiaujantis jūros gėrybėmis iš valties – jeigu geras oras ir paplūdimiuose daug poilsiautojų, vien Palangoje prie kranto atplaukia po tris keturias motorines valtis. Tačiau sėkmingiausia prekyba būna tam, kuris savo prekes pasiūlo pirmas: prie kitų prekeivių jau apsipirkę poilsiautojai net neprieina.
Lietuvos pajūrio paplūdimiuose klesti ne tik nelegali prekyba rūkyta žuvimi, bet ir prekyba maisto produktais. Jau gyva legenda yra tapę prekeiviai, siūlantys karštus čeburekus. Tiesa, prie jų alaus, kaip ankstesniais metais, jau nenusipirksi – sugriežtinus atsakomybę už prekybą alkoholiniais gėrimais neatsiranda norinčių rizikuoti. Tačiau alų pakeitė lietuviškos virtuvės pasididžiavimas – cepelinai.
Apyvarta nesiskundžia ir kava paplūdimyje prekiaujantis jaunimas, tuo metu specialiai vasarą barus paplūdimyje pasistatę verslininkai rauda krokodilo ašaromis – apyvarta tokia maža, kad vargu ar norėsis kitąmet vėl užsiimti šiuo verslu.
