„Lėktuvą turime sustabdyti ant žemės, paeiliui išleisti keleivius iš lėktuvo, išlaipinti, iškrauti jų lagaminus, atiduoti juos ant išdavimo juostų ir tuomet pradėti ruoštis darbams, kurie yra reikalingi orlaivio išvykimui“, – apie darbo eigą pasakojo „BGS“ rampos mokymų instruktorė Margarita Budžiūtė.
Panašu, kad prastėjančios nuotaikos dėl gresiančio ekonomikos susitraukimo – oro uostus kol kas aplenkia, mat, nepaisant žymiai pabrangusių skrydžių, rezultatai tuoj sieks rekordus. Pernai Lietuvos oro uostai aptarnavo 5 milijonus keleivių. Susisiekimo ministras šiemet tikisi net 6 milijonų.
„Vien Kaunas jau 14 mėnesių iš eilės lenkia 2019 metų rezultatus. Kaip pavyzdys, jeigu 2019 metais Kaune mes turėjome milijoną ir šimtą tūkstančių keleivių, tai šiemet mes laukiame apie milijono trijų šimtų tūkstančių keleivių“, – dalinosi Lietuvos oro uostų komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.
Dėl didėjančių keleivių srautų, tenka plėsti ne tik komandas, bet ir pačius oro uostus.
„Vyksta statybos, kad nebūtų grūsčių, nes oro uostai mūsų jau yra, praktiškai, nepajėgūs aptarnauti tokio keleivių skaičiaus“, – teigė Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot jo, šiuo Vilniaus oro uoste šiuo metu jau yra statomas naujas terminalas. Greitu metu naujas terminalas bus statomas ir Kauno oro uoste.
Iki šiol orlaivių bendrovės darbuotojus apmokydavo pačios, dabar tikisi, kad jų prisivilioti padės profesinės mokyklos.
„Šiandien dienai dvi profesinės mokyklos pradeda vykdyti programas, tai yra Vilniaus inžinerijos ir technologijų mokymo centras ir Kauno technologijų mokymo centras“, – dalinosi Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Iki šiol nė viena Lietuvos švietimo įstaiga nerengė specialistų, turinčių specifinių žinių, susijusių su orlaivių antžeminėmis paslaugomis. Dabar mokymosi įstaigose per metus parengiama tik iki 200 orlaivių pilotų, mechanikų, skrydžio valdymo, aviacijos vadybininkų – Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030 m. numatyta visapusiškai didinti šių specialistų skaičių.
Nuo rugsėjo 1 d. Vilniuje ir Kaune prasidės oro uosto keleivių aptarnavimo ir orlaivio antžeminio aptarnavimo specialistų ruošimas Vilniaus technologijų ir inžinerijos bei Kauno technologijų mokymo centruose.
Mokslų trukmė – pusantrų metų. Darbuotojų trūkumą tikimasi užkamšyti iš pradžių parengiant 60 naujų specialistų, nors orlaivių aptarnavimo bendrovės sako, kad jau dabar priimtu po 10 ar 15 naujų žmonių kiekvienoje pozicijoje, esą darbuotojams kelia tik vieną reikalavimą.
Būsimieji keleivių aptarnavimo specialistai mokysis darbo aviacijos pramonėje ypatumų, išvykstančių ir atvykstančių, ribotos judėsenos keleivių aptarnavimo, bendravimo įgūdžių.
Lėktuvų antžeminio aptarnavimo specialistai bus mokomi bagažo ir krovinių rūšiavimo, jų krovimo, kitų su orlaivio priežiūra susijusių procesų, orlaivių aptarnavimo, įrangos valdymo ir kitų įgūdžių.
„Atsakingumas, nes klaidos pas mus, šitoj srity, yra, deja, neleistinos“, – teigė „Litcargus“ generalinis direktorius Linas Vaškys.
„Neabejoju, kad tik pabaigę – iš karto bus laukiami darbo rinkoje ir su konkurencingomis sąlygomis“, – dalinosi A. Kudarauskienė.
„SEB“ banko atlikta apklausa rodo, kad jaunuolių lūkesčiai darbo užmokesčiui auga, pavyzdžiui, kas penktas žmogus po penkerių metų pageidautų uždirbti bent 2500 eurų į rankas. Panašu, kad vien kylančių ir besileidžiančių lėktuvų romantikos pažadėti neužteks.
„Litcargus“ generalinio direktoriaus teigimu, atlyginimai yra konkurencingo dydžio.
„Tiksliais skaičiais negaliu įvardinti, todėl, kad labai priklauso nuo pozicijos“, – teigė L. Vaškys.
LNK žiniose taip pat teigiama, kad po kelerių metų, priklausomai nuo užimamos pozicijos, atlyginimą galima pasikelti ir iki solidesnių sumų, pavyzdžiui, 3000 eurų į rankas.
„Aš pats pradėjau nuo rampos agento darbo ir šiuo metu įmonės vadovas, tai priklauso nuo norų ir siekių“, – dalinosi „BGS“ generalinis direktorius Gytis Gumuliauskas.
Tačiau ar nebus taip, kad Lietuva iš valstybės biudžeto ruoš specialistus kitoms Europos šalims, kurios turi daugiau ką pasiūlyti?
„Na, pririšti nei vieno žmogaus negalime“, – teigė A. Kudarauskienė.
„Atlyginimai, pragyvenimo lygis – natūralu, kad reikia įvertinti viską, bet tikrai yra sunku išsilaikyti ir mes turime dėti pastangas, ir nuolatos galvoti, kaip kurti pridėtinę vertę darbuotojams. Konkuruoti su užsienio rinka, nuoširdžiai pasakysiu, yra labai sudėtinga“, – teigė G. Gumuliauskas.
Ministras tikina, kad kol kas yra patenkintas tuo, kaip veikia Lietuvos oro uostai ir dažnai girdimo kritikos, esą Lietuva tampa sunkiai pasiekiamu Europos užkampiu – nepripažįsta.
„Man geriausias pavyzdys, kai aš kartais girdžiu kritiką, kuri kai kuriais atvejais pagrįsta, kai kuriais ne, na, kad skrydžių krypčių trūksta, bet užtenka per NATO viršūnių susitikimą vienai parai uždaryti oro uostą ir skundų yra dar daugiau“, – dalinosi jis.
Lietuvos oro uostai tikina, kad nuo rudens keleiviams ketina pasiūlyti ir naujų krypčių.
Plačiau žiūrėkite LNK reportaže:
