Nuo šio pavasario pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus visos plytos Lietuvoje privalo turėti "CE" ženklą, kuris rodo, kad gaminys atitinka esminius Europos normų reikalavimus, kad jis teikiamas legaliai bei gali laisvai judėti ES rinkoje. Kartu bendrovės turėjo gauti gamybos kontrolės sertifikatą.
Dauguma šalies įmonių vykdė rekonstrukciją, atnaujino įrangą, kad gautų minėtą sertifikatą, todėl jas jaudina nesertifikuotų gaminių naudojimas šalies statybose. Apie prastos kokybės baltarusiškas plytas kalbama tik puse lūpų, mat kol kas nėra nustatyta nė vieno atvejo, kad jomis būtų prekiaujama Lietuvoje.
Tačiau Baltarusijos gamintojai į mūsų šalies rinką jau bando patekti ir legaliai - viena įmonė jau gavo minėtą sertifikatą, dvi kitos rengiasi tai padaryti.
Tačiau egzistuojanti nelygi konkurencinė kova tarp sertifikuotų gaminių ir pigesnių, nelegaliai į Lietuvą patenkančių plytų.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija kol kas nėra nustačiusi atvejų, kad Lietuvoje būtų prekiaujama nesertifikuotomis plytomis.
Šalies statybų bendrovėms tenka pirkti baltarusiškas plytas, nes trūksta lietuviškų.
Baltarusiškos plytos perkamos ne blogesnėmis sąlygomis negu lietuviškos. Be to, baltarusiškų plytų kokybė nenusileidžia Lietuvos gamintojų produkcijai.
Lietuve statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas sako, kad per pirmą šių metų pusmetį statybos darbų apimty išaugo 20 proc.