aA
Nors vis dar ginčijamasi dėl Lietuvos aukštojo mokslo kokybės, pačios aukštosios mokyklos rodo potencialą bei proveržį inovacijų rinkoje, o glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas padeda sukurti produktų, kuriuos perka užsienio bendrovės.
Inovacijos / VGTU „LinkMenų fabrikas" nuotr.
© VGTU

Konkurse „Metų paslauga 2018“, kurį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija, prisistatančios mokslo įstaigos šiandien žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis, jų sukurti dirbtinio intelekto, skaitmeninės pramonės, išmaniųjų fabrikų ar virtualios realybės sprendimai plačiai taikomi tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, rašoma konfederacijos pranešime žiniasklaidai.

Sukurtas inovacijas siūlo rinkai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) aktyviai prisideda kuriant technologinius, robotizacijos ir mechatronikos sprendimus. Kaip teigia VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė, universiteto mokslininkai ir studentai gali pasiūlyti sprendimų skaitmeninei pramonei, bioinžinerijos, biomechanikos srityse, kuriami virtualios realybės projektai, padedantys planuoti miestų infrastruktūrą, valdyti transporto srautus ar gerinti gyvenamųjų namų energetinį efektyvumą.

„Verslo poreikiai nuolat auga, o mes turime stiprų mokslo potencialą, esame proaktyvūs, todėl galime pasiūlyti inovatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, aktyviai dirbame su virtualios realybės inovacija, ją pritaikome miestams planuoti. Suskaitmenintas miestas perkeliamas į virtualios realybės erdvę, kurioje architektai ir urbanistai gali realiai pamatyti, kokie eismo, logistikos, infrastruktūros pokyčiai duotų didžiausią naudą miestui, sumažintų užterštumą ir spūstis. Viena iš vyraujančių tendencijų šiandien yra bioinžinerija.

Šioje srityje kuriame personalizuotus kojų protezus su sensorikos davikliais, kurie padėtų matuoti žmogaus fizinius parametrus, nustatyti buvimo vietą ir elgsenos požymius. Atsižvelgdami į rinkos tendencijas, galime pasiūlyti ir energetinio efektyvumo sprendimų, kurie jau sulaukė užsienio įmonių dėmesio, gali prisidėti vykdant efektyvią renovaciją, planuojant gyvenamųjų namų energijos efektyvumą. Dažnai inovatyvūs projektai yra tarpdisciplininiai, dirba daugelio sričių specialistai, tačiau kartu sukuriamos paslaugos ir produktai sudaro galimybes rinkai pasiūlyti inovacijų, nešančių naudos tiek verslui, tiek visuomenei“, – pranešime cituojama V. Purienė.

Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovė mano, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas duoda abipusę naudą. Įmonės ieško inovacijų, kurios padėtų išlaikyti konkurencingumą, uždirbti daugiau pelno ir užimti kuo didesnę rinkos dalį. O mokslui tokios investicijos leidžia atnaujinti turimą techniką, gilinti žinias ir kurti bei verslui pasiūlyti rinkos tendencijas atitinkančių inovacijų bei naujovių. Be to, į inovacijų kūrimo procesą įtraukiami ir studentai, kurie gali pasisemti patirties ir darbu prisidėti prie produktų kūrimo. Taip ugdomi studentų įgūdžiai, leidžiantys patiems kurti idėjas ir po to jas įgyvendinti. Iš to gimsta startuoliai, pritraukiamos investicijos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technologijų ir žinių perdavimo centro vadovas Edvinas Samys pastebi, kad dabartiniu metu didelė dalis kuriamų inovacijų susijusi su būtent informacinėmis technologijomis. Neatsilieka ir medicina, biotechnologijos, robotika, maisto pramonė. Žvelgiant plačiau, iš esmės visos inovacijos kuriamos žmogaus gyvenimo kokybei gerinti. Tokių inovacijų kuria ir universitete įsikūręs centras.

„Galime pasigirti kuriama automatine raktinių žodžių ir santraukų sudarymo priemone. Šiuo metu kuriamas šio produkto prototipas, kuris padės raktinių žodžių pagalba parengti santraukos sudarymo priemonę. Teisininkai savo darbe susiduria su dideliu kiekiu lietuvių kalba parašytų bylų ir dokumentų, kuriuos reikia surasti, peržiūrėti ir nuspręsti apie jų tinkamumą įvairioms teisinėms problemoms spręsti. Tam sugaištama daug laiko. Todėl ši priemonė padės Lietuvos teisininkams dirbti produktyviau ir efektyviau naudoti ribotus laiko resursus. Tikėtina, jog šią priemonę bus galima pritaikyti ir kitose sferose“, – tikina centro vadovas.

Inovacijos / VGTU „LinkMenų fabrikas" nuotr.
Inovacijos / VGTU „LinkMenų fabrikas" nuotr.
© VGTU

E. Samys pasakoja, kad centras sukūrė naujomis technologijomis grindžiamo nuotolinio, virtualaus ar mišraus mokymosi funkcijomis papildytą suaugusiųjų mokymosi informacinę sistemą, kuri leidžia užtikrinti besimokančiojo savybių ir žinių lygio įvertinimą bei jam pateikiamo mokymosi turinio personalizavimą, taip žymiai padidinamas mokymosi efektyvumas. Toks produktas tinkamas didelių įmonių žinių bei kompetencijos centrams aprūpinti reikiamomis priemonėmis, leidžiančiomis organizuoti masinius mokymus, kuriuose dalyvauja skirtingo pasiruošimo lygio darbuotojai ir jų mokymuisi skiriami riboti laiko ar turinio resursai.

Vis dažniau verslas bendradarbiauja su mokslu kurdamas naujus produktus, inovatyvias paslaugas ar atlikdamas tyrimus. Bendradarbiauti su mokslu verslininkus skatina mokslo įstaigose sukauptas didelis mokslinių žinių, pritaikomų konkrečioms problemoms spręsti, potencialas ir turima moderni laboratorinė bei kita įranga. Todėl dirbant išvien kuriamos inovacijos, turinčios didelį komercinį potencialą. O mokslas gali įgyvendinti savo idėjas, išnaudoti turimas žinias ir infrastruktūrą bei kartu su verslu prisidėti prie šalies ekonominės gerovės didinimo.

Plečia užsakovų iš užsienio tinklą

„Universitetai ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai aktyviai dirba ir su užsienio partneriais, kuriuos pritraukti padeda tiek įvairios tarptautinės programos, tiek kitos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) iniciatyvos, leidžiančios mokslo įstaigų kuriamas inovacijas ir paslaugas pasiūlyti užsienio verslininkams, taip pritraukiant investicijų į Lietuvą. Siekiame, kad kuo daugiau mokslo sukurtų MTEP paslaugų būtų prieinamos ne vien Lietuvoje. Vienas iš „Open R&D Lietuva" tinklo tikslų yra pritraukti potencialių užsakovų ir partnerių iš užsienio, kad šie naudotųsi lietuvių mokslininkų teikiamomis MTEP paslaugomis, užsakinėtų įvairius mokslinius tyrimus bei kartu vykdytų bendrus projektus", – sako „Open R&D Lietuva" tinklo vadovė Gintarė Narakienė.

„Open R&D Lietuva" yra didžiausias inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijų tinklas Baltijos šalyse. Šis tinklas apjungia universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus, atviros prieigos centrus, kurie teikia daugiau kaip 2500 paslaugų biomedicinos ir biotechnologijų, lazerinių technologijų, ateities energijos, informacinių ir ryšių technologijų, jūros mokslų, maisto technologijų, civilinės inžinerijos, medžiagų mokslo, medicinos inovacijų, ultragarsinių tyrimų, išmaniųjų miestų, žemės ūkio, nanotechnologijų ir kitose srityse. Tinklas veikia „vieno langelio" principu, todėl mokslo paslaugų užsakovui nereikia pačiam klaidžioti po mokslo institucijas ir ieškoti, kas jam gali atlikti mokslinius tyrimus, matavimus, sukurti technologiją, prototipą ar suteikti kitų mokslo paslaugų.

Inovacijų startuoliams – valstybės investicijos

Sukurtos sėkmingos inovacijos dažniausiai būna komercializuojamos, siekiama patraukti investuotojų dėmesį ir plėsti bei tobulinti sukurtą produktą. Tačiau kelias nuo idėjos iki sėkmingo įgyvendinimo būna ganėtinai ilgas, reikalaujantis nemažai lėšų ir laiko. Startuoliai, turintys pažangią idėją ar jau sukūrę naujovę, gali gauti investicijų pačioje jos vystymosi pradžioje. „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invega“) valdoma ir bendrovės „Open Circle Capital GP“ įgyvendinama finansinė priemonė „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas I“ leidžia lengviau gauti reikiamo finansavimo įmonėms, kurios kuria produktus aukštųjų technologijų sektoriuose ir taip įgyvendina naujausias, pažangiausias mokslo idėjas ir atlieka tyrimus ar taiko technologijas, kurioms sukurti reikia specialių žinių.

„Investicijos gali būti skiriamos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių akciniam kapitalui finansuoti pradinio augimo stadijoje. Šis fondas įmonėms suteikia trūkstamą finansavimą ne tik naujoms idėjoms įgyvendinti, bet ir plėsti esamus verslus. Rinkos naujokams ekspertai padeda rasti daugiausia komercinio potencialo turinčių idėjų, pataria finansavimo klausimais jų įgyvendinimo metu“, – sako rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ vadovas Audrius Milukas.

„Open Circle Capital“ fondu siekiama sumažinti atotrūkį tarp mokslo ir verslo bei plėsti jų bendradarbiavimą, taip pat skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių steigimąsi ir plėtrą. Visas fondo dydis kartu su privačių investuotojų lėšomis sudaro daugiau nei 20 mln. eurų.

Be to, panašios verslo įmonės, ieškančios investicijų, gali pasinaudoti ir kita „Invegos“ ir jos antrinės įmonės „Kofinansavimas“ valdoma priemone „Koinvesticinis fondas“, kuri įgyvendinama per skirtingus subfondus, finansuojamus pagal Ūkio ministerijos rizikos kapitalo priemones „Ko-investicinis fondas“ (11 mln. eurų) ir „Ko-investicinis fondas II, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ (9,28 mln. eurų).

„Ši priemonė skirta plėtoti šalies rizikos kapitalo rinką ir suteikti platesnį kapitalo prieinamumą naujoms perspektyvioms Lietuvos įmonėms, turinčioms ribotas galimybes pasinaudoti bankų siūlomomis verslo finansavimo priemonėmis. Tai gali padėti užpildyti finansavimo spragą ir sumažėjus investicijoms iš ES struktūrinių fondų“, – teigė „Kofinansavimo“ direktorė Daiva Gerulytė.

Artimiausiu metu planuojama, kad veiklą pradės dar vienas subfondas, skirtas skatinti mokslo ir studijų institucijose sukurtų idėjų perdavimą verslui, įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklas. Koinvesticinio fondo investicijoms finansuoti yra skirta daugiau kaip 24 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto ir Verslo finansavimo fondo, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Papildomos pensijos derlius – 3 atlyginimai per 5 metus (39)

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (45)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (54)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Kinija atšaukia prekybos derybas su JAV (24)

Remiantis „The Wall Street Journal“ pranešimu, Kinija atšaukė derybas dėl prekybos su...

Po kelionės keltu – lietuvės perspėjimas: nepasitikrinę prarasite nemažai pinigų (194)

Naują būdą keliauti atradusi vilnietė Justina pasijautė išleidusi daugiau nei turėjo. Pasak...

Top naujienos

Šventasis Tėvas apibendrino vizitą Lietuvoje: mūsų tautos šauksmas turi mus jaudinti  nuolat pildoma (986)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Vieta Lietuvoje, kur grįžę emigrantai atsiveža savo draugus (14)

Tauragėje, Pietvakarių Lietuvoje, turistus ir smalsuolius vilioja unikali atrakcija po atviru...

Įspūdžiai iš Kauno: Jono Pauliaus II apsaugoje dirbęs vyriškis palygino popiežių vizitus (11)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Užkalniui žadėjo Ameriką Molėtų plente, rado būdelę su lauko tualetu (85)

Niekas labiau nenuvilia, negu užkelti lūkesčiai. Kai jau įsivaizduoji, kad turi rankose pasaulį,...

Buvusio Vilniaus geto vietoje iš akmenų sudėta Dovydo žvaigždė: sekmadienį čia apsilankys ir popiežius (1)

Minint 75-ąsias Vilniaus žydų geto likvidavimo metines Rūdninkų skvere iš akmenų sudėta...

Adomaičio komanda – visų laikų rekordininkė: taip nežaidė nė viena Lietuvos rinktinė horizonte – pergalių rekordas (40)

„Absurdiška, – susidariusią situaciją apibūdino Dainius Adomaitis . – Tačiau visi turi...

Politologai įvertino: artėjantys prezidento rinkimai gali sukelti net ir vyriausybinę krizę (353)

Jei premjeras Saulius Skvernelis paskelbtų apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose, jam...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Kažkada jie užmuš ir jūsų vaiką, tėtį, mamą, brolį ar sesę (131)

Man labai patiko vienas kelio ženklas, rastas Kalifornijoje, paplūdimio miestelyje, prižiūrėtoje...

Per popiežiaus vizitą Kaune – netikėtumas: tikintieji tai pavadino Dievo ženklu (175)

Susirinkusieji į Kauno Santaką susitikti su popiežiumi, kuris aukojo šv. Mišias, užfiksavo...