Brėžti brūkšnio neskuba
Nors šiandien dažnai kalbama apie tai, kad užsienio investuotojai pamažu pasitraukia iš Lietuvos NT rinkos, kaip pastebėjo „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis, kol kas brėžti brūkšnio ir sakyti, kad užsienio investuotojai su Lietuvos verslo lauku jau atsisveikina – dar nereikėtų.
„Generalizuoti aš tikrai nebūčiau linkęs, nes mūsų paskutinių dviejų metų duomenys rodo, kad mes pasiekėme istoriškai aukščiausius rezultatus.
Pernai buvo didžiausios investicijos į gamybinius pajėgumus, o dar prieš metus – į naujas darbo vietas, kurių sukūrėme daugiau nei 5 tūkstančius“, – „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ dėmesį atkreipė jis.
Anot pašnekovo, Lietuvos ekonomikos plėtrai įtaką daro daugiau skirtingų veiksnių, o ne vien užsienio investuotojų įsitraukimas.
„Akivaizdu, kad, žiūrint į ateitį, ta geopolitinė situacija ir makroekonominiai visi procesai – jie tiesiogiai daro įtaką mūsų patrauklumui ir konkurencingumui, ir, aišku, dabar yra pasikeitusios žaidimo taisyklės, tokios kaip aukštos palūkanų normos, kaip visos tos žaliosios tranzicijos ir besikeičiantys tiekimo grandinių junginiai – tas turi labai tiesioginę įtaką mūsų, Lietuvos, kaip atviros ekonomikos plėtrai“, – kalbėjo E. Čivilis.
Jis plačiau aptarė ir užsienio investuotojų klausimą.
„Aš tikrai turiu konstatuoti, kad mes matome, jog visos šios aplinkybės smarkiai keičia pačią dinamiką ir, mūsų atveju, dirbant su tiesioginiais užsienio investicijų projektais, darbo vietų, tikėtina, mažėja, nes tokios technologijos, kurios dabar ateina – jos sparčiai automatizuoja, tačiau gamybiniai pajėgumai turi labai daug potencialo Lietuvoje ir, aš manau, šioje vietoje mes netgi matysime augančius segmentus“, – prognozavo E. Čivilis.
Plėtra tampa kitokia
„Investors' forum“ vyresnysis analitikas Vilius Tamkvaitis laidoje taip pat kalbėjo apie tam tikras rizikas.
„Mums, kaip lietuviams, visada negana.
Tos problemos, apie kurias kalba ir Elijus, ir ką mes šiuo metu matome, tai yra pasekmė to, kaip mes dirbome ir kaip gerai vystėsi mūsų ekonomika pastaruosius eilę metų – tikriausiai 10 metų mes turime labai stipraus augimo laiką ir šiai dienai mes matome daugybę vektorių.
Vienas dalykas – stinga darbo jėgos, antras dalykas – turime geopolitinių rizikų, turime išaugusių palūkanų aplinką – visi šie dalykai daro tai, kad augti ar stipriai plėstis Lietuvoje darosi sunkiau ir gal ne tiek sunkiau, o ta plėtra tampa kitokia“, – atkreipė dėmesį jis.
Pasak pašnekovo, jeigu anksčiau girdėdavome kalbas apie darbui imlią gamybą ar kitus panašius procesus – dabar jau kalbame apie elektronikos gamyklas, apie aukštą pridėtinę vertę kuriančius dalykus ar apie skaitmeninius verslus, besikuriančius Lietuvoje.
„Tai yra tai, kur žmogus kuria daug didesnę pridėtinę vertę, negu mes tą darydavome anksčiau.
Galbūt sunkiau dabar yra išgirsti ir pamatyti labai skambių antraščių, kad ten tūkstančiai kvadratinių metrų, tūkstančiai darbuotojų ir panašiai, tačiau reikės vis labiau ir labiau žvelgti į tai, kiek mes ir ko sukuriame su tomis investicijomis, ir kokio pobūdžio tos investicijos yra, nes tų paprastų investicijų sukti varžtus ar kažką pjauti, ar klijuoti – jų bus vis mažiau ir mažiau, nes atlyginimai pakilo, žmonių sumažėjo ir šito srauto yra ženkliai mažiau“, – aiškino V. Tamkvaitis.
Jis taip pat atskleidė, su kokiomis ambicijomis šiuo metu į Lietuvą žvelgia užsienio investuotojai.
„Mūsų nariai, kiek tenka bendrauti, kalba apie tokią nuosaikią plėtrą, būtent per inovacijas, per kažkokių naujų technologijų įdiegimą, didinti galimybes, didinti pajėgumus, daugiau eksportuoti.
Tai nėra kažkas labai reikšmingo, bet tuo pat metu nėra ir kalbų ar bent jau iki šiol neteko girdėti apie kažkokį pasitraukimą, investicijų išvedimą ar kitus procesus“, – teigė V. Tamkvaitis.
Tiesa, pasak pašnekovo, turime pripažinti ir suprasti vieną dalyką.
„Reikia pripažinti, kad ekonomika lėtėja arba auga labai lėtai, tad vien dėl to plėtros planai labai apsiriboja.
Galbūt nėra ko papildomai gaminti, plėsti ar panašiai ir galbūt tikrai yra procesų, kurie yra optimizuojami. Taip pat, reikėtų pripažinti, kad dalis verslų Lietuvą naudojo kaip bazę darbui su Rytų rinkomis – Rusijos, Baltarusijos, tos pačios Ukrainos rinkomis, kuri dabar neišvengiamai traukiasi.
Tokie verslai šiuo metu susiduria su iššūkiais, nes jų eksporto rinkos užsidarė arba traukiasi. Tokių procesų irgi ekonomikoje galime pastebėti“, – kalbėjo jis.
Europos Sąjunga atsilieka
Kaip pastebėjo E. Čivilis, analitikai jau ir anksčiau konstatavo, kad 2023 metais rinka ženkliai trauksis.
„30 procentų sumažėjo ir apimtys, ir projektų skaičius, tad akivaizdu, kad dėl mažesnio pyrago mes turime konkuruoti su daugiau šalių, bet turbūt didžiausia dedamoji yra net ne tai, kad sumažėjo pačių projektų skaičius, o, visų pirma, tai, kad į šitą žaidimą įsiveržė tokios šalys, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, kaip Vokietija, kaip Jungtinė Karalystė, kurios anksčiau niekada nebuvo žaidėjos tiesioginių investicijų projektų pritraukime“, – atkreipė dėmesį jis.
Pašnekovas paaiškino, kokią reikšmę visa tai turi.
„Tai reiškia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, su savo infliacijos aktu, dramatiškai subsidijavo projektus ir dabar, per pastaruosius 3 metus, mes matome, kad jų industrinių statybų apimtys yra padidėjusios 4 kartus.
Jie tiesiog stebi, kiek vyksta statybų į industrines teritorijas ir akivaizdu, kad jų ta pasirinkta politika sėkmingai veikia. Europos Sąjunga – kaip visada, labai daug kur atsilieka ir, bandydama rasti tą atsaką, kiekviena šalis visgi nuėjo savo keliu“, – teigė E. Čivilis.
Anot jo, konkurencija dabar yra labai stipriai pasikeitusi.
„Jeigu mes dabar skaitytume pasaulinių žiniasklaidos priemonių antraštes, tai matytume, kad Vokietija 10 milijardų subsidiją susimokėjo, Prancūzija, Taivano baterijų gamyklą pritraukusi, susimokėjo 2 milijardus subsidijų, ta pati Vengrija įsteigė naują 2,8 milijardų fondą, skirtą žaliai transformacijai ir investicijų pritraukimui.
Tu matai, kad ta pati konkurencija ir kova – ji labai pasikeitė per pastaruosius porą metų“, – tvirtino pašnekovas.
Taigi, anot E. Čivilio, net jei užklausų ir užsienio investuotojų susidomėjimo šiandien sulaukiame mažiau – dramatizuoti situacijos dar nereikėtų.
„Tame dar nėra didžiulės dramos. Tai tiesiog reiškia, kad mes turime keisti savo proaktyvumą, nelaukti, kol kažkas ateis, turime eiti ir ieškoti.
Aš manau, mes tą darome tikrai sėkmingai, bet po to, kai jau esame toje konkurencinėje kovoje, reikia pripažinti, kad Lietuvos konkurencingumas yra labai dramatiškai suprastėjęs ir ne dėl to, kad mes kažką blogai darome, o tiesiog visi kiti daug daugiau nori tų investicijų ir daug aršiau dėl to kovoja“, – teigė jis.
Pasidalijo ateities prognozėmis
Kaip teigė E. Čivilis, kalbant apie tai, kas dar laukia ateityje, svarbu suprasti, kad kiekviena įmonė turi savo gyvavimo ciklą, tad ir sprendimai dažnai ten yra priimami ne dėl tam tikrų išorės, o dėl vidinių faktorių.
„Jeigu kažkokia įmonė pasitrauktų iš Lietuvos – tai nebūtinai yra Lietuvos pralaimėjimas. Tai yra tiesiog įmonės sprendimas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad paslaugų centrų, kuriuos Lietuvoje matėme prieš dešimtmetį – jau nebebus, o tą, anot pašnekovo, lemia labai aiškios priežastys.
„Bus aukštos pridėtinės vertės centrai, kur žmogus nebesuvedinės kažkokių pirminių dokumentų, o kur galės naudoti pažangiausias automatizavimo technologijas ir daryti kažkokią analitiką“, – teigė E. Čivilis.
