„Prognozę šiek tiek sumažinome. Kitais metais – augimas sieks 1,5 proc. Dar atrodome pakankamai gerai, kalbant apie kitus metus. Priminsiu, Švedijos kitais metais smuks 0,4 proc. Tai kontekstas, kalbant apie eksporto rinkas, niūrokas“, – antradienį pristatydamas naujausias makroekonomines prognozes pristatė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
SEB bankas ir toliau mano, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą mažins bazines palūkanų normas birželį ir iš viso palūkanos kitąmet bus sumažintos tris kartus.
„Manome, kad ECB pradės mažinti palūkanas birželį, o JAV FED – gegužę“, – prognozuoja SEB grupės vyriausiasis strategas Jussis Hiljanenas.
Tad 2025 metų pabaigoje bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus 2,5 procento (dabar ji 4 procentai).
Blogina kitų metų ekonomikos augimo prognozę
SEB grupės teigimu, dabartinę Lietuvos ekonomikos padėtį galima apibūdinti kaip sąstingį, o kitiems metams BVP prognozė pabloginta dėl kuklesnių eksporto ir investicijų 2024 metais atsigavimo prielaidų.
„Sąstingis nėra gerai, bet, atsižvelgiant į visus geopolitinius ir ekonominius iššūkius, toks rezultatas nėra prastas. Pavyzdžiui, Estijos BVP šiemet smuks daugiau negu 2 procentais, o Latvijos ekonomika – panašiu dydžiu kaip ir Lietuvos.
Lietuvą nuo didesnio nuosmukio šiemet gelbėjo labai padidėjusios investicijos į infrastruktūrą. Tą aiškiai rodo inžinerinių statinių statybos apimtis, kurios augimo tempas ir pastaraisiais mėnesiais nelėtėjo“, – pranešime sako T. Povilauskas.
SEB ekonomistai mano, kad kitąmet namų ūkiai vartos šiek tiek daugiau, ir tai bus pagrindinis nedidelio ekonomikos augimo veiksnys.
Pasak T. Povilauskas, prielaidos BVP augimui kitąmet yra tai, kad infliacija mažėja, namų ūkių pajamos augs sparčiau nei infliacija, tad perkamosios galios augimas transformuosis į ūkio augimą.
Darbo užmokestis augs, infliacijos tempas lėtės
SEB šiek tiek (nuo 8,2 iki 8,5 proc.) padidino 2024 metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę, atsižvelgęs į tai, kad kitąmet minimali mėnesio alga didės 10 proc., panašiai augs ir valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondas. Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau negu 8 procentais.
„Darbo užmokesčio prognozė padidinta iki 8,5 proc. (nuo 8,2 proc.). (...) Šiuos metus greičiausiai baigsime su 11,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio pokyčiu“, – sako SEB ekonomistas.
Pasak jo, 600 tūkst. pensininkų perkamoji galia kitąmet taip pat augs – tai yra gera žinia vartojimo sektoriui.
„Perkamoji galia auga – turime 5 proc. atsigavimą apie perkamąją galią. (...) Šiais metais kodėl turime neigiamą įtaką vartojimui – iš padidėjusių palūkanų. Būsto paskoloms trečiąjį ketvirtį gyventojai išleido 100 mln. daugiau nei prieš metus, tai nemaži pinigai“, – sakė T. Povilauskas.
SEB palieka prielaidą, kad kitąmet namų ūkių išlaidos lyginamosiomis kainomis didės beveik 3
procentais. Vis dėlto auganti gyventojų perkamoji galia nebūtinai reiškia, kad tiek, kiek didės pajamos, tiek augs ir namų ūkių išlaidos.
„Namų ūkių taupymo norma kitąmet turėtų būti truputį didesnė. Be to, šiemet gerokai ūgtelėjo namų ūkių išlaidos palūkanoms mokėti, ir tai taip pat daro neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui“, – teigiama pranešime.
„Kita vertus, jeigu tikime, kad „Euribor“ yra arti piko, tai ta įtaka bus mažesnė vartojimui“, – pridūrė T. Povilauskas.
Anot jo, infliacijos prognozę bankas sumažino nuo 9 iki 8,8 proc.
„Kalbant apie kitus metus – 2,8 proc. vidutinės metinės infliacijos. Tikėtina, kad sausio mėn. prognozę mažinsiu, o ne didinsiu. Aišku, dėl Izraelio ir „Hamas“ karo dar visko gali atsitikti, bet infliacijos mažėjimas spartus“, – komentavo ekspertas.
Darbo rinkos rodiklių prognozių pokyčiai nuo praėjusios apžvalgos yra minimalūs, nes per pastaruosius tris mėnesius padėtis beveik nepasikeitė. Registruotas nedarbas spalį buvo 8,2 proc.,
arba beveik toks pat kaip ir prieš metus. Atleidžiamų ir priimamų darbuotojų skaičius rugsėjį taip pat labai nesiskyrė nuo ankstesnių metų pokyčių.
Galimas kainų augimas maitinimo sektoriuje
Mažmeninės prekybos kiekiai šiemet, palyginti su pernai, smuko 3,5 proc. (neįtraukus degalų prekybos), kitąmet prognozuojamas 2 proc. augimas.
„Tad žiūrint į kitus metus, simboliškai 2 proc. mažmeninė prekyba turėtų padidėti. O paslaugų vartojimas buksuojantis. (…) Tendencijos nesikeičia, nemažai pinigų išvežame į užsienį, kalbant apie paslaugų vartojimą“, – aiškina T. Povilauskas.
Kitąmet, pasak jo, bus sudėtingiau maitinimo sektoriui dėl nepratęstos PVM lengvatos.
„Jeigu nedidinsi kainų, tai kitais metais auginti pelną nėra šansų. Žiūrėsime, kas vyks, bet akivaizdu, kad tų bandymų didinti kainas bus“, – komentavo ekonomistas.
T. Povilausko teigimu, pramonės nuosmukis nebegilėja.
„Turime stabilizaciją, apie kurią kalbėjome du tris mėnesius. Turimų užsakymų lygis didėja nuo duobės šių metų viduryje. Atsargos pradėjo mažėti. Tai irgi teigiamas ženklas.
Ką girdime iš klientų, kad situacija stabilizuojasi – ne itin gero lygio, bet vėlgi tai yra tam tikra stabilizacija. Ką matome iš skirtingų pramonės sektorių, situacija skirtinga. Ta diversifikacija duoda savo“, – sako T. Povilauskas.
Anot jo, toliau auga elektros įrangos gamyba, elektronika, metalo apdirbimas. Tačiau baldininkai, medienos gamintojai jau patiria stabilizaciją. Didesnis nuosmukis yra plastiko pramonėje (labiausiai susiję su PET granulių gamyba ir eksportu).
Tad ketvirtinis pramonės pokytis turėtų būti arti nulio.
„Pagal pramonės pokyčius rugsėjis neblogas, „išnešė“ mus „Orlen“ rezultatai. Kalbant apie mažmeninę prekybą nesame gale, bet nuosmukis didelis (…) “, – teigė ekonomistas.
Šilumos sąskaitose prognozuoja mažėjimą
Energetikos produktų kainos pastaruoju metu pasikeitė nedaug, tai aiškiai gera žinia šalies ekonomikai ir finansams, teigia T. Povilauskas. Anot jo, energetikoje tarp rizikų yra Izraelio ir „Hamas“ karas.
SEB grupės prognozė dėl gamtinių dujų kainos TTF prekybos taške kitąmet išlieka ta pati – 53 eurai už MWh, o elektros – apie 100 eurų už MWh, bet kaina gali būti mažesnė.
„Degalų kainos sumažėjusios nuo spalio mėnesio ir tai turbūt yra indikacija lapkričio mėnesio infliacijai, jog išvysime arti istorinių mėnesio infliacijos pokyčių lapkričio mėnesį – pakankamai pozityvios žinios“, – sako T. Povilauskas.
Anot jo, šilumos sąskaitos Lietuvos gyventojams vidutiniškai turėtų mažėti, nors tai priklausys nuo orų.
„Kas mums dabar svarbiausia – šilumos kaina. Skirtingai nuo miesto, skiriasi, kiek yra yra pigesnė šiluma, bet šalies vidurkis yra 20 proc. - tiek yra mažesnė kaina nei prieš metus. Jeigu žiema nebus ypač šaltesnė nei vidurkis, turėtų namų ūkiai šį sezoną išleisti mažiau nei prieš metus.
Aišku, sumažėja gaunančių valstybės kompensacijas už šildymą žmonių skaičius, ir kai kuriems namų ūkiams gali padidėti išlaidos, bet šalies mastu žmonės turėtų išleisti šilumai mažiau. Iš čia gera žinia vartotojams.
Grupės strategas: naujo palūkanų didinimo tikimybė maža
Pasak SEB grupės analitikų, jau gana drąsiai galima teigti, kad šiuos metų pabaigoje būsto kainų pokytis bus nulinis. Tai yra geresnis, negu SEB tikėjosi prieš metus, rezultatas. Tačiau kitų metų pradžioje įvairūs būsto kainų indeksai rodys metinį kainos nuosmukį.
„Aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje rudenį buvo istoriškai mažas – spalį, kaip ir ankstesniais mėnesiais, registruotų butų sandorių skaičius buvo mažiausias nuo 2012 metų. Visgi kitais metais bendras sandorių skaičius jau nebeturėtų būti mažesnis negu šiemet.
Racionalu tikėtis, kad lūkesčiai, jog būtent šių metų paskutinį ketvirtį yra palūkanų normų pikas, o kitąmet jos sumažės, gali išjudinti rinką artimiausiais mėnesiais. Tačiau svarbu pernelyg neskubėti su lūkesčiais, kad palūkanos kitąmet sparčiai mažės“, – teigia bankas.
SEB grupės vyriausiasis strategas J. Hiljanenas mano, kad tikimybė, jog pavasarį ECB didintų palūkanas, yra mažesnė nei 20 proc. ir tam reikėtų ypatingų sąlygų. Dabartiniai infliacijos tempo pokyčiai tam nėra palankūs.
„Manau, kad jeigu jie padidins palūkanų normas, kažkas svarbaus turi įvykti ir tuomet neaišku, ar užtektų vieno pakilimo. Tai turėtų būti nemalonus infliacijos siurprizas, o euro zonos ekonomikos atsigavimas turėtų būti spartesnis nei dabar matome (…) Bet tikimybė tam yra 15 proc.“, – sakė J. Hiljanenas.
Paskutinį ketvirtį BVP pokytis svyruos ties nuliu
Anot T. Povilausko, trečiąjį ketvirtį BVP rezultatai buvo panašūs, kaip ir prognozuota, tad didelių staigmenų nėra.
„Didelių pokyčių nebuvo. Kaip atrodome, palyginti su kitomis šalimis. Mes kaip Lietuva, atrodome pakankamai neblogai, įvertinus, kokiame kontekste gyvenome. Tai 0 proc. BVP ketvirčio pokytis, lyginant su ankstesniais metais, mes atrodome pakankamai neblogai“, – sako ekonomistas.
SEB grupė mano, kad paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP pokytis bus beveik nulinis.
„Sąstingis. Ko tikiuosi iš paskutinio metų ketvirčio, manau, kad ketvirtinis pokytis bus minimaliai teigiamas. Metinis pokytis turėtų būti šiek tiek teigiamas (0,6 proc.). Sulaukus faktinių duomenų, daug kas gali keistis“, – detalizavo T. Povilauskas.
Rugpjūčio pabaigoje SEB prognozavo neigiamą šių metų realiojo BVP pokytį (-0,2 proc. - ši prognozė išlieka ir dabar), tuomet sumažino kitų metų šalies ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7 proc. iki 1,8 proc., 2025 metams numatė 3 proc. augimą.
Vidutinę metinę infliaciją (pagal SVKI) bankas šiems metams prognozavo 9 proc., kitiems metams – 2,8 proc., o 2025 metams – 2,6 proc. Vidutinis nedarbo lygis, atitinkamai, numatytas 7 proc., 7,1 proc. ir 6,7 proc. Vidutinio darbo užmokesčio („popieriuje“, be individualiųjų įmonių) augimas, rugpjūtį, atitinkamai, prognozuotas 11,5 proc., 8,2 proc. ir 7 proc.
„Citadele“ bankas spalio pabaigoje pranešė tebeprognozuojantis, jog kitąmet šalies ekonomika augs 2,3 proc. INVL spalio pradžioje įvertino, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 0,5 proc., o kitąmet BVP turėtų augti 1,8 proc. „Swedbank“ atnaujintas prognozes paskelbs trečiadienį.
Lietuvos bankas rugsėjo pabaigoje skelbė, kad šalies ekonomika šiemet trauksis 0,6 proc., o kitais metais augs 2,1 proc. Finansų ministerija rugsėjį pranešė, jog BVP šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet augs 1,7 proc.
