Daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustomai šalies ekonomikai šiemet gyvybės suteiks sparčiau už kainas didėjantis darbo užmokestis, stiprėjanti vartotojų perkamoji galia ir vartojimas bei gausios viešojo sektoriaus investicijos, sako centrinis bankas.
Šimkus: ekonominis pavasaris vėluoja
Prognozuojama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas padidės 1,6 proc. (ankstesnė prognozė – 1,8 proc. augimas). Tačiau prie labiau įprasto daugiamečio plėtros tempo ekonomika grįš tik kitąmet, kai pradės atsigauti Lietuvos užsienio prekybos partnerės.
„Pernai Lietuvos ekonomikai nepavyko, ji susitraukė 0,3 proc. Tai silpnoka startinė pozicija. Mūsų vertinimu, Lietuvos ūkio raida šiemet turėtų iškopti į pliusą. Ankstesnis mūsų vertinimas iš esmės išlieka, jis tikslinamas vos 0,2 proc. punkto, – deja, į neigiamą pusę.
Tai lėmė prastesnės prekybos partnerių prognozės. Eksportas, nors ir iškops iš pernykštės „duobės“, bet liks iš esmės nepaaugęs ir kukliai prisidės prie mūsų šalies ekonomikos atsigavimo“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas makroekonomines prognozes kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, Lietuvos ekonomikos ilgalaikė, dabartinė trajektorija yra nukrypusi nuo ilgametės augimo tendencijos.
Pasak jo, vidaus paklausa stiprėja, tačiau neatsveria sunkumų eksporto rinkose. Artimiausiu metu veržlios lietuviškų prekių „ekspansijos“ į užsienį tikėtis neverta.
„Eksportas sudaro 80 proc. visame bendrajame vidaus produkte, tad 7 proc. eksporto smuktelėjimas nusvėrė net dviženklius kitų sektorių rodiklius“, – aiškino G. Šimkus.
Jo teigimu, pramonės pasitikėjimo rodiklis, gamybos ir samdos lūkesčiai auga.
„Tai leidžia tikėtis, kad pramonė palengva grįžta į senąsias vėžes. Panašu, kad gerėja ir gyventojų nuotaikos. Praeitų metų pabaigoje, žmonės pradėjo daugiau vartoti“, – teigia G. Šimkus.
Pernai 1,1 proc. susitraukęs privatusis vartojimas, numatoma, šiemet padidės 3 proc. 2024 metams vartojimo prognozė padidinta 0,6 proc. punkto, arba ketvirtadaliu.
Prielaidas tokiam prognozės pagerinimui sudaro sparčiau didėjančios gyventojų realiosios pajamos, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis šalyje kyla gerokai sparčiau nei kainos. Pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,6, o vidutinė metinė infliacija siekė 8,7 proc.
Rekordinis per 20 metų dirbančiųjų skaičius
Šiemet darbo užmokestis kils kur kas sparčiau nei numatoma infliacija. Naujausia darbo užmokesčio prognozė pagerinta dešimtadaliu, o infliacija turėtų susitraukti kone šeštadaliu daugiau, nei prognozuota anksčiau.
2024 metais nedarbas turėtų sudaryti 7 proc., pernai buvo 6,8 proc. Vis dėlto darbo rinkoje matyti ir netvari tendencija – darbo užmokestis didėja sparčiai, o našumas neauga. Ilgą laiką tai tęstis negalės, jei ekonomikos augimas ir našumas neatsigaus. Kitaip tariant, įmonių galimybės ir toliau taip sparčiai, kaip iki šiol, didinti darbo užmokestį senka.
„Darbo užmokesčio dinamika neegzistuoja vakuume ir savarankiškas atotrūkis nuo našumo ar bendros ūkio raidos nėra tvarus“, – spaudos konferencijoje teigė LB valdybos pirmininkas.
„Galinčių dirbti gyventojų skaičius viršija 1,5 mln., panašų skaičių turėjome prieš 20 metų, įstoję į ES. Yra teigiamas Lietuvos piliečių migracijos balansas, daugiau piliečių sugrįžta. Bet, aišku, pakito ir užsieniečių migracijos struktūra, ukrainiečių atvyko mažiau, baltarusių migracija išliko ta pati. Didžiąją atvykstančiųjų dalį sudaro ekonominiai migrantai“, – komentuoja G. Šimkus.
Naujausios Lietuvos banko makroekonomikos prognozės:
Kainų augimas grįžta į „normalių laikų“ lygį
Nukritus energijos ir kitų žaliavų kainoms, spaudimas infliacijai tebėra sumažėjęs. Tai, kartu su nuslopusiu vidaus vartojimu lėmė, kad – net ir reikšmingai sumenkus bazės efektui – metinė infliacija toliau mažėjo ir vasarį, palyginti su sausiu, nepasikeitė ir siekė 1,1 proc., teigia Lietuvos bankas.
Grynoji infliacija, kuri neapima labiau nuo išorės veiksnių priklausomų – energijos ir maisto prekių – kainų, taip pat mažėjo, tačiau, sparčiai augant darbo sąnaudoms, ir toliau buvo reikšmingai didesnė už bendrąją infliaciją.
Prognozuojama, kad šiemet vidutinė metinė bendroji infliacija sumažės iki 1,6, o kitais metais sudarys 2,4 proc. Atsigaunant privačiajam vartojimui ir kylant darbo sąnaudoms, nors ir lėtesniu, bet vis dar sparčiu tempu, grynoji infliacija šiemet bus didesnė už bendrąją infliaciją. Prognozuojama, kad vidutinė metinė grynoji infliacija šiemet sudarys 3,1, o kitais metais – 2,4 proc.
Pernai gruodį Lietuvos bankas sumažino Lietuvos BVP augimo prognozę 2024 metams iki 1,8 proc., o 2025 ir 2026 metams numatė 3,1 ir 3,3 proc. ūkio plėtrą. Vidutinės metinės infliacijos (SVKI) prognozė šiems metams gruodį buvo 2,5 proc., o ateinantiems dvejiems metams, atitinkamai, 2,5 ir 2,4 proc. Nedarbo lygis 2024 metams prognozuotas 6,5 proc., darbo užmokesčio augimas – 9,4 proc.
Finansų ministerija pirmadienį skelbė prognozę, kad šiemet numato 1,6 proc. BVP augimą, o 2025–2026 metams po 2,9 proc. augimą. Vidutinė metinė infliacija (SVKI) šiemet turėtų siekti 1,9 proc., ateinančiais metais – po 2,2 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., atlyginimai augs 8,6 proc. ir pastebimai viršys kainų augimo tempą.
