Viena diena Lietuvai 1999 m. kainavo 48 mln. litų, 2001 m. - 49 mln. litų, o 2011 m. - jau 108,99 mln. litų. Tai rodo Statistikos departamento duomenys apie visas valdžios sektoriaus išlaidas, padalintas iš metuose esančio dienų skaičiaus.
Tiesa, vertinant išlaidas pagal sezoniškumą, jos svyruoja. Pavyzdžiui, kai mokytojams išmokami atostoginiai, valdžios sektoriaus išlaidos žymiai ūgteli.
Gyventojui tenka 36 Lt išlaidų, 30 Lt - pajamų
Jeigu skaičiuotume valstybės išlaidas vienam gyventojui per dieną, tuomet vienam žmogui 2011 m. (kai metų pabaigoje šalyje gyveno 3,008 mln. žmonių), vienam žmogui teko 36,22 litų valstybės išlaidų ir 30,88 litų pajamų. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų dengiamas skolomis.
Valstybės pajamos per dieną taip pat sudaro nemažai pinigų: iš įvairių mokesčių, nuosavybės pajamų, palūkanų, kapitalo pervedimų ir socialinių įmokų 1999 m. valdžios sektorius gaudavo 44,6 mln. litų, kai 2001 m. - 44,3 mln. litų, o 2011 m. - 92,89 mln. litų. Tačiau pajamos neauga taip sparčiai kaip išlaidos, didžiausias skirtumas fiksuotas 2009 m., tuomet išlaidos pajamas viršijo 23,77 mln. litų.
Ekonomistas: augo neadekvačiai
Tai, kad valdžios išlaidos per pastarąjį dešimtmetį augo itin sparčiai, pastebi ir šalies ekonomistai.
Jis primena, kad būtent pirmuosius penkerius metus po įstojimo į ES, išlaidų augimas nuolat viršijo BVP ir biudžeto pajamų augimą, o galiausiai susiformavo didžiulis struktūrinis deficitas.
„Valstybės finansai buvo sulipdyti iš drėgno smėlio, kurie greitai subyrėjo prasidėjus pasaulinei finansų krizei“, - primena N. Mačiulis.
Tačiau banko ekonomistas sako, jog nuolatinis valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas yra visų demokratijų yda, nes politikams didinti išlaidas visada yra lengviau nei mažinti – taip pelnomas daugumos rinkėjų palankumas.
Valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos per dieną (mln. Lt):
| Metai | Pajamos | Išlaidos |
| 1999 | 44,61 | 48,01 |
| 2000 | 44,84 | 48,85 |
| 2001 | 44,33 | 49,07 |
| 2002 | 46,92 | 49,59 |
| 2003 | 49,81 | 51,8 |
| 2004 | 54,54 | 57,17 |
| 2005 | 64,92 | 65,92 |
| 2006 | 75,27 | 76,29 |
| 2007 | 91,41 | 94,16 |
| 2008 | 103,83 | 113,9 |
| 2009 | 86,44 | 110,21 |
| 2010 | 87,7 | 106,61 |
| 2011 | 92,89 | 108,99 |
Statistikos departamento inf. įvertinus dienų metuose skaičių
Mokesčiai galėtų būti didesni, jei ne korupcija
N. Mačiulis primena, kad Lietuva pagal valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykį nuolat yra paskutinėje vietoje ES. Pasak jo, šio rodiklio vertinimas priklauso nuo ideologijos ir požiūrio.
„Liberalių pažiūrų ekonomistai, greičiausiai teigtų, kad tai yra pirma vieta, nes valstybė ne per daug apmokestina įmones ir gyventojus, o leidžia jiems patiems nuspręsti kaip jie disponuos uždirbtomis lėšomis. Kairesnių pažiūrų atstovai atkreips dėmesį, kad mažai perskirstant per biudžetą valstybė turi mažai galimybių teikti viešas paslaugas ir mažinti socialinę atskirtį“, - vardija jis.
Tačiau, anot jo, ir tokiose pažangiose bei konkurencingose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Honkonge, Singapūre, valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis yra mažesnis nei Lietuvoje, o tai neužkerta joms kelio sukurti ekonomikas ir visuomenes su vienu aukščiausiu pragyvenimo lygiu ir mažiausiu skurdu pasaulyje.
Ekonomisto nuomone artimiausią dešimtmetį Lietuva turėtų lygiuotis ne į daug per biudžetą perskirstančias valstybes: „Yra daug priežasčių: aukštas mokesčių vengimas, tolerancija kontrabandai, išsikerojusi šešėlinė ekonomika. Didesnis perskirstymas per valstybės biudžetą toleruotinas tuomet, kai lėšos panaudojamos skaidriai ir efektyviai, o šio proceso nelydi nuolatiniai korupcijos ir lėšų švaistymo skandalai.“
