„Gruodis pinigų politikos prasme bus svarbus mėnuo, nes matome, kad daug centrinių bankų keičia standartines priemones. Negali pasakyti, kad laisvumo pinigų politikoje nelieka, bet imamasi tam tikrų veiksmų, kad jo būtų mažiau.
Matome ir trumpo laikotarpio infliaciją, kuri tikrai šovė į viršų. Tai nėra tik Lietuva. Ispanijoje ji siekė 5,5 proc. Ispanams tai yra labai daug, o dar daugiau yra vokiečiams, kur ji siekė 4,6 proc.
Aišku, Lietuvos skaičiai dar įspūdingesni, 8,2 proc. Tai tikrai dideli skaičiai, bet svarbu suvokti, kad du trečdaliai šios infliacijos yra nulemta išorinių veiksnių“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
Taip pat paskelbta, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet iki spalio, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 5,2 proc.
G. Šimkus svarstė, kad sunku pasakyti, ar šalies ekonomika kaista.
„Prieš kiek daugiau nei metus pasaulį matėme visai kitaip. Praėjusių metų sausį perspektyva buvo šviesi, augame greičiau nei potencialas, kovą galvojome, kad Lietuva kris labai smarkiai. Gruodį džiaugėmės, kad ekonomika sulėtėjo mažiausiai Europoje.
Dabar fiksuojame teigiamus ekonominius skaičius. Taigi tas vertinimas yra labai greitai kintantis. Todėl kategoriškai pasakyti, kad politika yra prociklinė ar anticiklinė labai sudėtinga“, – komentavo ekonomistas.
Lietuvos bankui rengiant savo vertinimą dėl 2022 metų valstybės biudžeto projekto, kuriame paramos verslui dėl COVID-19 beveik nenumatyta, G. Šimkus dėstė, kad bet kokie ribojimai, visų pirma, yra skirti pandemijai suvaldyti.
„Negali matyti ribojimų ne pandemijos kontekste. Jie skirti infekcijos užkardymui. Kokie ribojimai turi būti, tai – Sveikatos apsaugos ministerijos ir epidemiologų dalykai.
Mes galime turėti nuomones, bet atsakomybės neturime už jų sprendimus“, – sakė jis.
