aA
Lietuvos bankas pristatė, kad jiems sekėsi valdyti užsienio atsargas 2018 metais. Teigiama, kad nors praeiti metai buvo atšiaurūs investuotojams, rezultatai banką džiugina ir buvo pelningi.
Lietuvos banko investicijos: kaip sekėsi auginti visų mūsų atsargas juodai dienai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos banko finansinio turto valdymo rezultatai tiek 2018 m., tiek per trejus praėjusius metus (2016 m. – 2018 m.) buvo teigiami – atitinkamai 35,1 mln. ir 53,2 mln. eurų, arba 0,8 ir 2,2 proc. Vardijama, kad prie teigiamų rezultatų prisidėjo ir pradėtas taikyti pažangus rizikos pariteto metodas, kai investavimo rizika lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigia, kad šių rezultatų nereikia painioti su finansiniais apskaitiniais rezultatais. Bendras Lietuvos banko finansinis pelnas, apimantis ir pinigų politikos operacijas buvo 33,6 mln. eurų, o į valstybės biudžetą pervesta 12,7 mln. Eurų.

„Metai investuotojams buvo atšiaurūs. 2018 m. buvo labai sudėtingi metai, daugelyje rinkų grąžos buvo neigiamos. Toks kontekstas ir tokiais atšiauriais metais džiugu, kad Lietuvos bakui visgi pavyko investuoti pelningai. Praėjusiais metais pranešėme apie nuostolį, šiais metais atvirkščiai, grįšime į pliusą. Svarbu akcentuoti, kad pagrindinis dėmesys turi būti skirtas trijų metų rezultatui, nes vieneri metai nėra pakankamai geras rodiklis kaip vyksta investavimas“, – teigia T. Garbaravičius.

Lietuvos banko finansinis turtas, arba kitaip – užsienio atsargos, apima investicijas, nesusijusias su pinigų politikos įgyvendinimu. Užsienio atsargas sudaro keturi portfeliai: investicinis, rezervų, trumpalaikis ir aukso. Iš jų didžiausias – investicinis, kuris investuojamas išskaidant riziką ir siekiant kuo didesnės grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį, kartu neviršijant 150 mln. eurų rizikos biudžeto.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2018 m. sudarė 4 359 mln. Eur. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos jo saugojimo išlaidos, didinama finansinio turto grąža. 2018 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,34 mln. eurų.

Informuojama, kad pastaraisiais metais Lietuvos bankas didino nuo valiutinės rizikos neapsaugoto finansinio turto dalį, todėl reikšmingai padidėjo metinių investavimo rezultatų priklausomybė nuo JAV dolerio kurso pokyčių. Tačiau tikinama, kad ilguoju laikotarpiu teigiami ar neigiami valiutos kurso pokyčiai daugmaž kompensuojasi.

„Rezervo portfelis tas tikrų atsargų portfelis, jis tik JAV doleriais, investuojame į likvidų turtą JAV valstybės obligacijas. Tai priklauso nuo valiutos kurso svyravimo ir pernai dolerio kursas buvo palankus, bet kitais metais gali būti kitais. Tai tikros užsienio atsargos, norima auginti atsargas doleriais – juodai dienai. Kai tų atsargų reikės Lietuvai, kad būtų galima panaudoti, jų nesumažėtų kataklizminiais atvejais.

Aukso palūkanos kiek mažesnės nei 2016–2017 m. nes daugelis centrinių bankų didino savo aukso portfelį, pasiūla padidėjusi. Auksą perka tos šalys, kurios dėl geopolitinių priežasčių didina portfelį, kitos tiesiog nusistačiusios tam tikrą aukso procentą užsienio atsargose. Taigi aukso investicijos buvo sėkmingos, mūsų turimas aukso kiekis stabilus, nekeičiamas. Tiesiog stengiamasi panaudoti, uždirbant tas vadinamąsias palūkanas, kartu padengiant saugojimo kaštus“, – komentavo Lietuvos banko valdybos narys.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad jeigu euro zonoje per pastaruosius dvejus metus palūkanos laikėsi daugmaž vienodame lygyje, tai JAV buvo kita situacija – palūkanos didėjo.

„Ir tokiam investuotojui kaip Lietuvos bankas, kurio didelę dalį sudaro JAV vertybiniai popieriai, buvo skaudu ir tai pasimatė investicinio portfelio rezultatuose“, – kalbėjo T. Garbaravičius.

Tai reiškia, kad dėl palūkanų didėjimo pigo JAV skolos vertybiniai popieriai. Tai reiškia, kad praeitų metų rezultatas buvo nuostolingas (0,8 proc.), tačiau teigiama, kad palūkanų didėjimo testas atlaikytas.

„Panašu, kad daugiau mažiau jos nusistovėjo tame lygyje, toks nedidelis rezultatas leidžia teigti, kad atlaikytas testas ir trejų metų rezultatas teigiamas (1 proc.). Investicinį portfelį komponuojame taip, kad išliktų teigiamas ir tokioje aplinkoje tai reikšmingas pasiekimas“, – teigė T. Garbaravičius.

Pasak jo, tai pasiekti leido aktyvus Lietuvos banko valdymas ir naudojamas rizikos pariteto metodas.

Šio finansinio turto paskirti gali būti dvejopa.

„Pagrindinis tikslas juodai dienai, bet ir kitas svarbus tikslas užtikrinti centrinio banko nepriklausomumą, mes siekiame kad uždirbta grąža investuojant užsienio atsargas padengtų išlaidas. Iki euro įvedimo tai buvo praktiškai vienintelės Lietuvos banko pajamos, dabar atsirado ir pinigų politikos, jos nemažos. Bet išliekame ambicingi, norime, kad investavimas padengtų Lietuvos banko išlaidas. (…) Lietuvos banko atveju užsienio atsargos nebūtinos pinigų politikų įgyvendinti išlieka du tikslais – nenumatytos finansinės krizės scenarijai, tiek karas, maras, klimato šokas. Na ir kitas minėtas centrinio banko nepriklausomumas, padengti kaštus“, – kalbėjo T. Garbaravičius.

Jis prideda, kad Lietuvos bankui kol kas nepavyksta išsilaikyti iš investavimo, bet to yra siekiama.

Lietuvos banko siekis 2017–2020 m. plėsti investavimo priemonių spektrą – investuoti į JAV agentūrų būsto paskolomis užtikrintas obligacijas. Pastarojo žingsnio buvo žadama imtis dar 2018 m., bet įgyvendinimas nukeltas į šiuos metus. Teigiama, kad tai dar labiau sustiprins naudojamą rizikos pariteto metodą. Taip pat numatoma diegti kiekybines sistematinio investavimo strategijas.

Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.

Kaip sako T. Garbaravičius, neįmanoma išmatuoti kokia rizika būtų. Rezervo tikslas užtikrinti pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą.

„Lietuvos banko valdybos sprendimas 1 mlrd. JAV dolerių, kaip jį pagrįsti tai vargiai. Jis likvidžiausias, paprastai, kai pasaulyje kas nutinka JAV dolerių ir vertybinių popierių vertė kyla. Tai to skaičiaus ir pagrįsti neįmanoma, Lietuvos banko valdybos sprendimu tai 1 mlrd. JAV dolerių“, - teigė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Seimas nusprendė dėl 257 eurų išmokos savarankiškai dirbantiems: gaus ne visi, mokės trumpiau (1)

Seimas priėmė Užimtumo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisas, kuriomis nuo 2021...

JAV „Euronet“ įmonė Lietuvoje gavo mokėjimo įstaigos licenciją

JAV elektroninių mokėjimų įmonės „Euronet“ vasarą Lietuvoje įsteigta bendrovė „Ria...

Mačiulio valstybės skola nebaimina: paramą reikia koncentruoti į dešimtadalį ekonomikos (68)

Sprendžiant dėl tolesnės pagalbos verslui ir investicijų, Vyriausybė neturėtų baimintis...

Valstybės kontrolė: keliams skirtos lėšos ne visada naudojamos tinkamai (2)

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada...

Tarp 50 didžiausių įmonių Baltijos šalyse – 30 iš Lietuvos

Naujausiame didžiausių Baltijos šalių įmonių reitinge yra 30 Lietuvos bendrovių, tuo metu...

Top naujienos

COVID-19 nusineša vis daugiau jaunų žmonių gyvybių: per parą mirė 2 asmenys, nepriklausę jokiai rizikos grupei (66)

Lietuvoje koronavirusinė infekcija kasdien nusineša vis daugiau jaunų žmonių gyvybių....

Aukščiausiojo ES teismo signalas Lietuvos vežėjams: machinacijos bus žlugdomos ir baudžiamos (89)

Gruodžio 1 dienos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl tolimųjų reisų vairuotojų...

Seimas nusprendė dėl 257 eurų išmokos savarankiškai dirbantiems: gaus ne visi, mokės trumpiau (1)

Seimas priėmė Užimtumo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų pataisas, kuriomis nuo 2021...

Mokslininkai įvardino pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu stebime mirčių šuolį (25)

Gruodžio 3-iosios dienos Lietuvos statistikos departamento duomenimis per pastarąsias septynias...

Seimas sprendžia dėl valstiečių vicepirmininko parlamente – teikiamas Jarutis (39)

Seimas ketvirtadienį ėmėsi spręsti nuo pat pirmos šio parlamento darbo dienos audras kėlusį...

Gražulis Seime aiškinosi dėl už nugaros pasirodžiusio pusnuogio vyro (447)

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis Seimo posėdyje aiškinosi dėl...

Peržengta riba: pagal sergamumą koronavirusu esame jau treti Europoje (613)

Lietuva peržengė dar vieną grėsmingą ribą. Jeigu pirmosios pandemijos metu džiaugėmės, kad...

Per mėnesį trijuose Vilniaus mikrorajonuose fiksuotas įspūdingas kainų šuolis (2)

Nors prasidėjus antrajam karantinui buvo nemažai nežinomybės, neapibrėžtumo ir baimių, butų...

Lenkijoje bus sunaikinta 117 tūkst. mėsinių kalakutų

Gruodžio 2 d. naujas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkis nustatytas...

Skirmanto Malinausko nepatogių kaltinimų sulaukęs Gražulis neatlaikė – spruko iš TV studijos: aš buvau ir esu kankinys (12)

Ketvirtadienio vakarą LNK televizijos laidoje „Bučiuoju. Rūta ” virs karšta diskusija,...

|Maža didelių žinių kaina