aA
Lietuvos bankas pristatė, kad jiems sekėsi valdyti užsienio atsargas 2018 metais. Teigiama, kad nors praeiti metai buvo atšiaurūs investuotojams, rezultatai banką džiugina ir buvo pelningi.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos banko finansinio turto valdymo rezultatai tiek 2018 m., tiek per trejus praėjusius metus (2016 m. – 2018 m.) buvo teigiami – atitinkamai 35,1 mln. ir 53,2 mln. eurų, arba 0,8 ir 2,2 proc. Vardijama, kad prie teigiamų rezultatų prisidėjo ir pradėtas taikyti pažangus rizikos pariteto metodas, kai investavimo rizika lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius teigia, kad šių rezultatų nereikia painioti su finansiniais apskaitiniais rezultatais. Bendras Lietuvos banko finansinis pelnas, apimantis ir pinigų politikos operacijas buvo 33,6 mln. eurų, o į valstybės biudžetą pervesta 12,7 mln. Eurų.

„Metai investuotojams buvo atšiaurūs. 2018 m. buvo labai sudėtingi metai, daugelyje rinkų grąžos buvo neigiamos. Toks kontekstas ir tokiais atšiauriais metais džiugu, kad Lietuvos bakui visgi pavyko investuoti pelningai. Praėjusiais metais pranešėme apie nuostolį, šiais metais atvirkščiai, grįšime į pliusą. Svarbu akcentuoti, kad pagrindinis dėmesys turi būti skirtas trijų metų rezultatui, nes vieneri metai nėra pakankamai geras rodiklis kaip vyksta investavimas“, – teigia T. Garbaravičius.

Lietuvos banko finansinis turtas, arba kitaip – užsienio atsargos, apima investicijas, nesusijusias su pinigų politikos įgyvendinimu. Užsienio atsargas sudaro keturi portfeliai: investicinis, rezervų, trumpalaikis ir aukso. Iš jų didžiausias – investicinis, kuris investuojamas išskaidant riziką ir siekiant kuo didesnės grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį, kartu neviršijant 150 mln. eurų rizikos biudžeto.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2018 m. sudarė 4 359 mln. Eur. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos jo saugojimo išlaidos, didinama finansinio turto grąža. 2018 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,34 mln. eurų.

Informuojama, kad pastaraisiais metais Lietuvos bankas didino nuo valiutinės rizikos neapsaugoto finansinio turto dalį, todėl reikšmingai padidėjo metinių investavimo rezultatų priklausomybė nuo JAV dolerio kurso pokyčių. Tačiau tikinama, kad ilguoju laikotarpiu teigiami ar neigiami valiutos kurso pokyčiai daugmaž kompensuojasi.

„Rezervo portfelis tas tikrų atsargų portfelis, jis tik JAV doleriais, investuojame į likvidų turtą JAV valstybės obligacijas. Tai priklauso nuo valiutos kurso svyravimo ir pernai dolerio kursas buvo palankus, bet kitais metais gali būti kitais. Tai tikros užsienio atsargos, norima auginti atsargas doleriais – juodai dienai. Kai tų atsargų reikės Lietuvai, kad būtų galima panaudoti, jų nesumažėtų kataklizminiais atvejais.

Aukso palūkanos kiek mažesnės nei 2016–2017 m. nes daugelis centrinių bankų didino savo aukso portfelį, pasiūla padidėjusi. Auksą perka tos šalys, kurios dėl geopolitinių priežasčių didina portfelį, kitos tiesiog nusistačiusios tam tikrą aukso procentą užsienio atsargose. Taigi aukso investicijos buvo sėkmingos, mūsų turimas aukso kiekis stabilus, nekeičiamas. Tiesiog stengiamasi panaudoti, uždirbant tas vadinamąsias palūkanas, kartu padengiant saugojimo kaštus“, – komentavo Lietuvos banko valdybos narys.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad jeigu euro zonoje per pastaruosius dvejus metus palūkanos laikėsi daugmaž vienodame lygyje, tai JAV buvo kita situacija – palūkanos didėjo.

„Ir tokiam investuotojui kaip Lietuvos bankas, kurio didelę dalį sudaro JAV vertybiniai popieriai, buvo skaudu ir tai pasimatė investicinio portfelio rezultatuose“, – kalbėjo T. Garbaravičius.

Tai reiškia, kad dėl palūkanų didėjimo pigo JAV skolos vertybiniai popieriai. Tai reiškia, kad praeitų metų rezultatas buvo nuostolingas (0,8 proc.), tačiau teigiama, kad palūkanų didėjimo testas atlaikytas.

„Panašu, kad daugiau mažiau jos nusistovėjo tame lygyje, toks nedidelis rezultatas leidžia teigti, kad atlaikytas testas ir trejų metų rezultatas teigiamas (1 proc.). Investicinį portfelį komponuojame taip, kad išliktų teigiamas ir tokioje aplinkoje tai reikšmingas pasiekimas“, – teigė T. Garbaravičius.

Pasak jo, tai pasiekti leido aktyvus Lietuvos banko valdymas ir naudojamas rizikos pariteto metodas.

Šio finansinio turto paskirti gali būti dvejopa.

„Pagrindinis tikslas juodai dienai, bet ir kitas svarbus tikslas užtikrinti centrinio banko nepriklausomumą, mes siekiame kad uždirbta grąža investuojant užsienio atsargas padengtų išlaidas. Iki euro įvedimo tai buvo praktiškai vienintelės Lietuvos banko pajamos, dabar atsirado ir pinigų politikos, jos nemažos. Bet išliekame ambicingi, norime, kad investavimas padengtų Lietuvos banko išlaidas. (…) Lietuvos banko atveju užsienio atsargos nebūtinos pinigų politikų įgyvendinti išlieka du tikslais – nenumatytos finansinės krizės scenarijai, tiek karas, maras, klimato šokas. Na ir kitas minėtas centrinio banko nepriklausomumas, padengti kaštus“, – kalbėjo T. Garbaravičius.

Jis prideda, kad Lietuvos bankui kol kas nepavyksta išsilaikyti iš investavimo, bet to yra siekiama.

Lietuvos banko siekis 2017–2020 m. plėsti investavimo priemonių spektrą – investuoti į JAV agentūrų būsto paskolomis užtikrintas obligacijas. Pastarojo žingsnio buvo žadama imtis dar 2018 m., bet įgyvendinimas nukeltas į šiuos metus. Teigiama, kad tai dar labiau sustiprins naudojamą rizikos pariteto metodą. Taip pat numatoma diegti kiekybines sistematinio investavimo strategijas.

Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.

Kaip sako T. Garbaravičius, neįmanoma išmatuoti kokia rizika būtų. Rezervo tikslas užtikrinti pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą.

„Lietuvos banko valdybos sprendimas 1 mlrd. JAV dolerių, kaip jį pagrįsti tai vargiai. Jis likvidžiausias, paprastai, kai pasaulyje kas nutinka JAV dolerių ir vertybinių popierių vertė kyla. Tai to skaičiaus ir pagrįsti neįmanoma, Lietuvos banko valdybos sprendimu tai 1 mlrd. JAV dolerių“, - teigė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Prekybininkai sukilo prieš planuojamą stambios prekybos mokestį: kreipėsi į prezidentą (8)

Seime užregistruotas apyvartos mokestis prekybos įmonėms kelia itin daug abejonių dėl jo...

Karbauskis dėl prekybos mokesčio rodo į Lenkiją, bet ten jis dar negalioja (41)

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kartoja, kad didžiųjų prekybos...

Turgavietėse pažeidimų nemažėja: nustatyti 132 prasižengimai (2)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad spalio 11–13 dienomis visoje šalyje...

„Problematika“ ir „Kelių priežiūra“ – strateginių įmonių sąraše

Į strateginių įmonių sąrašą Seimas įtraukė dvi naujas įmones – kelių techninės...

Karbauskis: į prezidento mokesčių siūlymus žiūrėsime rimtai (13)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada, kad Seime apsisprendžiant dėl šalies vadovo...

Top naujienos

Grybauskaitė: mes pažeminome save ir pažeminome Jungtinę Karalystę (80)

Ketvirtadienį į Briuselį į ES viršūnių tarybą besirenkantiems šalių lyderiams kadenciją...

ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ iškart sulaukė pasipriešinimo (146)

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė dėl „ Brexit “. Apie tai...

Valdantiesiems pavyko: dėl Pranckiečio bus vėl balsuojama antradienį papildyta 14.23 val.  (482)

Seimo rytiniame posėdyje „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų...

Valdyba balsuoti iš naujo dėl Pranckiečio neleis: reikalavimą vadina neteisėtu 14:32 val. (20)

Ketvirtadienį susirinkusi Seimo valdyba nutarė, kad reikalavimas balsuoti iš naujo dėl...

Prieš sistemą sukilo onkologiniai ligoniai: kad galėtų gydytis, tenka parduoti butus, žemes papildyta 14.27 (63)

Ketvirtadienį prie Seimo susirinko būrys vėžiu sergančiųjų ir juos palaikančiųjų dėl, kaip...

Milžiniškas gaisras Alytuje sutrikdė tūkstančių žmonių darbą: įmonės sustabdė savo veiklą (33)

Aplink trečiadienį Alytuje užsidegusią padangų perdirbimo gamyklą „ Ekologistika “...

Jekateriną II vaidinusi Helen Mirren negaili pagyrų Lietuvai (3)

JAV žiūrovams belaukiant Lietuvoje filmuoto mini serialo „ Jekaterina Didžioji “ premjeros per...

Strazdauskaitės nužudymo byloje – nauji posūkiai: prabilo apie keistas budelių spekuliacijas ieškiniai – šimtatūkstantiniai (82)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą....

Nepasimaukite ant šių darbdavių kabliukų: kas kandidatams kelia daugiausia abejonių (1)

Tyrimai rodo, jog apie 55 proc. kandidatų yra linkę nutraukti dalyvavimo atrankose procesą, jei...

Seime beprecedentis balsavimas dėl Pranckiečio likimo: ką tai reiškia praktiškai papildyta 12:42 val. (176)

Seimas balsavo už nepasitikėjimą Seimo narių balsus per balsavimą dėl Viktoro Pranckiečio...