Ekspertai pastebi, kad keičiantis technologijoms fiziniai bankų padaliniai klientams vis mažiau reikalingi, o kai kurie prognozuoja, kad tokių visai neliks. Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas skeptiškai vertina tokias prognozes ir sako, kad spalvos tirštinamos, - jeigu yra visuomenės poreikis, bus ir paslauga. O Lietuvoje, M. Jurgilo įsitikinimu, poreikis išliks dar ilgai.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Finansinės informacijos ir naujienų bendrovės „Thomson Reuters“ vyriausybinių ir reguliavimo reikalų vadovas Jungtinėje Karalystėje Nickas Collieras praėjusią savaitę vykusioje tarptautinėje finansų konferencijoje sakė, kad iki 2025 metų tradicinių bankų nebebus likę.

„Mano devyniolikmetė dukra, visus bankinius reikalus tvarkiusi internetu, labai nustebo sužinojusi, kad yra tokie bankai - pastatai, kuriuose žmonėms gali prireikti kažką sutvarkyti. Gali praleisti prie banko ilgą laiką, ir iš jo neišeis ir neįeis nė vienas žmogus. Tikrai manau, kad 2025 metais nebebus bankų, kokie yra dabar“, - kalbėjo N. Collieras.

LB valdybos narys M. Jurgilas, paprašytas įvertinti požiūrį, kad 2025 metais bankų minėta prasme neliks, sakė, jog nemažai finansų rinkų ekspertų bando nuspėti ar pateikti įžvalgas dėl tradicinių bankų ateities. Kai kurios iš pateikiamų prognozių yra labai nepalankios dabartiniams bankams ir jų verslo modeliams.

Vis dėlto, pasak M. Jurgilo, nors gyventojų įpročiai keičiasi, bet jie inertiški, tad tikėtis revoliucingo pasikeitimo 2025 metais Lietuvoje būtų labai optimistiška. Ekonomisto teigimu, bankai, kaip ir dauguma verslo, keliasi ir toliau kelsis į elektroninę erdvę, bet tai neįvyks staiga.

„Dalis jaunosios kartos vartotojų finansinių paslaugų neįsivaizduoja be interneto. Tačiau svarbu nepamiršti ir tos visuomenės dalies, kuriai aktualu paslaugą gauti ir banko skyriuose. Vis dar beveik penktadalis pilnamečių gyventojų neturi sąskaitos banke ar kredito unijoje, ir ši dalis pastaraisiais metais kinta labai nežymiai“, - Lietuvos tendencijas vardijo LB valdybos narys.

Anot M. Jurgilo, mokėjimo paslaugomis klientų aptarnavimo vietose naudojasi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Šioje rinkoje dominuoja - apie 90 proc. operacijų skaičiaus - ne bankiniai mokėjimo paslaugų teikėjai. Bankai šią rinką atidavė daug klientų aptarnavimo vietų turintiems ir jas su kitu verslu derinantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, „Perlui“, Lietuvos paštui, „Maximai“ ir pan.

„Kalbant apie kitas paslaugas - kreditavimą, investicines paslaugas ir kita - bankų klientams bus reikalingos konsultacijos, bet jos vis labiau keliasi į programėles ir automatizuotus konsultantus“, - komentavo M. Jurgilas.

Vis tik nemaža dalis gyventojų yra linkusi į naujoves, pažymėjo M. Jurgilas. Lietuvos banko apklausos rodo, kad apie 42 proc. respondentų būtų patrauklus būdas patogiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu prekybos vietose arba naudojantis išmaniuoju telefonu per kelias sekundes pervesti lėšas kitam asmeniui.

„Bendraudami su bankais pastebime, kad jie nelieka skaitmenizacijos nuošalėje - siūlo daugiau paslaugų internetu, papildo banko paslaugų programėles naujomis galimybėmis, kad klientai paslaugą galėtų gauti neišvykdami iš namų. Bankai imasi ir didesnių projektų, pavyzdžiui, steigia inovacijų centrus“, - pažymėjo ekonomistas.

Tačiau, jeigu visos bankų teikiamos paslaugos persikeltų į internetinę erdvę, jo teigimu, nepaprastai aktualus taptų kibernetinis saugumas. Elektroninių ryšių incidentų skaičius Lietuvoje per 2017 m. toliau didėjo, o finansų rinkos dalyviai kibernetinio saugumo keliamą riziką jau dabar įvardija kaip svarbiausią riziką finansų sistemai, akcentavo M. Jurgilas.

„Finansų rinkos dalyviams optimizuojant veiklą, daugėja elektroninėje erdvėje teikiamų paslaugų, įmonių, siūlančių techninius sprendimus, ir su tuo susijusių rizikų, todėl būtina įgyvendinti įvairias priemones, stiprinančias atsparumą elektroninėje erdvėje. Taigi, plečiantis minėtoms paslaugoms, gali augti trečiųjų šalių ir banko veiklą papildančių paslaugų (outsourcing) rizikos“, - aiškino specialistas.

M. Jurgilo teigimu, jeigu banko bendravimas su klientu keliasi į elektroninę erdvę, natūraliai atsiranda rizikos veiksniai, tokie kaip duomenų saugumas, sudėtingesnės kliento pažinimo procedūros.

„Reikalavimai saugumui visada eina kartu su naujai atsirandančiomis paslaugomis. Taip ir su nauja mokėjimo paslaugų direktyva stiprinami reikalavimai saugumui teikiant elektronines mokėjimo paslaugas.

Kitas iššūkis yra klientų pasirengimas saugiai naudotis paslaugomis elektroninėje erdvėje. Tai ne tik bankų ir kitų finansinių paslaugų teikėjų rūpestis, bet ir visos valstybės reikalas. Todėl valstybė turėtų skirti daug dėmesio visų amžiaus grupių gyventojų raštingumui elektroninėje erdvėje“, - perspėjo M. Jurgilas.

Bene svarbiausias dalykas, kuris kelia rūpestį bankams ir kitiems finansų rinkos dalyviams, ekonomisto teigimu, yra elektroninė atpažintis. Ji būtina užmezgant dalykinius santykius per nuotolį ir tvirtinant operacijas. Taip pat ji svarbi valstybės institucijoms, kurios plačiai galėtų teikti paslaugas internetu ir pasiektų daug piliečių, tačiau tam reikalinga nuosekli valstybės politika dėl elektroninės atpažinties.

„Deja, šiuo metu valstybėje nėra įgaliotos institucijos, kuri būtų atsakinga už šią skaitmeniniame amžiuje ypač svarbią sritį. Valdžios institucijose delsiama patvirtinti reikiamus įstatymus ir skirti būtinus išteklius“, - pabrėžė LB valdybos narys.

Paklaustas, ar iš pačių bankų pusės būtų pakankamos paskatos persikelti į virtualią erdvę ir atsisakyti padalinių, M. Jurgilas teigė, kad, be pajamų iš tradicinės veiklos siekimo, bankai vis dėlto nepamiršta, kad didesnio efektyvumo galima tikėtis toliau mažinant išlaidas ar optimizuojant veiklą.

Anot ekonomisto, pagal efektyvumo rodiklį - administracinių sąnaudų ir grynųjų pajamų santykį - Lietuvos bankų sektorius šiuo metu užima pirmaujančias pozicijas tarp Europos Sąjungos šalių.

„Nors mažinant skyrių skaičių būtų taupomos lėšos, tačiau ne ką mažiau investicijų reikalauja paslaugų skaitmenizavimas ir perkėlimas į skaitmeninę erdvę, taip pat nemažą dalį lėšų reikėtų skirti internetinėms technologijoms, kibernetinio saugumo ir kitų rizikų tinkamam užtikrinimui“, - komentavo M. Jurgilas.

Per pastaruosius dvejus metus kredito įstaigų klientų aptarnavimo skyrių skaičius Lietuvoje yra sumažėjęs maždaug šimtu.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Luminor”: banko mokėjimai sutvarkyti, kitų bankų sąskaitas pervedimai pasieks pirmadienį (2)

Banko „Luminor” ir banko-korespondento komanda per savaitgalį sutvarkė techninius sutrikimus,...

Esminių pertvarkų labirinte – tuzinas kelrodžių (18)

Vyriausybės pasiūlyta mokesčių ir pensijų reforma netruko sulaukti kritikos ir aibės...

„Luminor“ bankas: mokėjimai sutvarkyti (2)

„Luminor“ bankas sekmadienio vakarą pranešė, kad nuo gegužės 24 d. strigę mokėjimai jau yra...

Londone gatvės muzikantams bus galima sumokėti ir bekontaktėmis kortelėmis (3)

Londonas diegia mokėjimo gatvės muzikantams bekontaktėmis kortelėmis schemą, kuri, pasak...

Ultimatumas prekybininkams: pardavinėti vaistus arba alkoholį (111)

Seime skinantis kelią sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyvai leisti kai kuriais...

Top naujienos

Parlamentaras išdrįso papasakoti nepagražintą gyvenimo istoriją: sadistus vaikų namuose, bado metus ir aplankiusią meilę mokytojai (63)

Mamos jis nematė iki 12 metų, tačiau nežinodamas adreso jai siųsdavo laiškus, auklėtoja vaiką...

Esminių pertvarkų labirinte – tuzinas kelrodžių (18)

Vyriausybės pasiūlyta mokesčių ir pensijų reforma netruko sulaukti kritikos ir aibės...

Klaipėdietis nusivylė brangiausiu Lietuvos „Passatu“ pardavėjai problemą mato kitur (444)

„Man tai buvo pirmas naujo automobilio pirkimas“, – DELFI sako Mindaugas, prieš pusmetį...

Tegyvuoja Karalius: „Celtics“ jų tvirtovėje nukovęs Jamesas finale žais aštuntą kartą iš eilės (17)

NBA Rytų konferencijos finalai nuo 2011-ųjų metų turi vieną ir tą patį nesikeičiantį...

Rusai pučiasi: mes laimime antrąjį Šaltąjį karą, o JAV laukia žlugimas (1186)

Sovietų sąjunga pralaimėjo Šaltąjį karą prieš Vakarus, o sankcijų spaudžiama Rusija laimi...

Gyvenimas po sekso skandalo: Monica Lewinsky istorija - jos pačios lūpomis (46)

Visuomenės veikėja ir kovotoja su patyčiomis Monica Lewinsky birželio 7-8 dienomis atvyktsta į...

„MG Baltic“ gynyboje – buvę aukšti prokurorai (181)

Valstybės saugumo departamento informacijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui...

Jei vengsite kelių produktų, jūsų dantys bus sveikesni ir baltesni

Prevencija – geriausias gražios šypsenos garantas. Šiais laikais yra daug grožio pagalbininkų,...

Pirmojo pasaulinio karo laivų kapinynai vilioja ne tik nardytojus

Šiaurinę Atlanto vandenyno dugno dalį nusėjusios laivų duženos – lyg priešistorinių gyvūnų...

19-metė vilnietė tarptautiniame grožio konkurse pateko į TOP 5 ir laimėjo „Mis Bikini“ titulą (7)

Devyniolikmetė vilnietė šokėja ir modelis Brigita Gaižauskaitė visai neseniai grįžo iš...