Lietuvos bankas pripažįsta, kad nuosmukio išvengti nepavyks: dramatiškai smukęs sektorius atsigaus negreit

Į eksportą orientuota Lietuvos pramonė šių metų pradžioje patyrė didelį nuosmukį, o ekonomika vėso, tai koreguoja ir šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę. Lietuvos bankas teigia, kad šių metų, palyginti su pernai, ekonomikos augimo pokytis bus neigiamas ir sieks -1,3 proc.

Vis dėlto, pasak centrinio banko, dėl Europos Sąjungos fondų investicijų ir grįžtančio vartotojų perkamosios galios augimo ekonomika pradės atsigauti.

„Vidaus paklausa ir eksportas šiais metais judės skirtingomis kryptimis. Vidaus paklausa didės, skatinama augančių darbo pajamų ir ES fondų, tuo metu eksportas mažės ir atsigaus tik metų gale.

Prasta eksporto raida lems ir ekonomikos augimą. Realusis BVP šiemet sumažės 1,3 proc. Kitais metais realusis BVP gali ūgtelėti 2,7 proc.“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kovo pabaigoje Lietuvos bankas prognozavo, kad Lietuvos realusis BVP 2023 metais padidės 1,3, o 2024 metais – 3,2 proc.

Anot G. Šimkaus, prieš porą metų ekonomiką stūmusi priekin pramonė šį kartą patiria kritimo periodą.

„Pramonė ilgą laiką ir visiškai pelnytai tituluojama ekonomikos lokomotyvu. Bet šiuo metu ji labiausiai prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio. Beveik trečdalis pajėgumų neišnaudojama. Šis krytis yra po to, kai sektorius augo itin galingai. Pridėtinė vertė pramonėje 2021 metais padidėjo 12 proc.“, – kalbėjo G. Šimkus.

Anot jo, ieškant įvardijimo dabartinei šalies ekonomikos būklei galima būtų vartoti žodį „korekcija“.

„Ekonomika traukiasi ne lygioje vietoje, o po itin veržlaus laikotarpio. Augo įtampa darbo rinkoje, didėjo spaudimas darbo užmokesčiui ir kainoms. Matome, kaip įtampos ima švelnėti. Kas čia mus ištiko? Recesija, techninė recesija, krizė? Galime įžvelgti ir dar vieną variantą: korekcija“, – sakė LB vadovas.

Gyventojams yra gerų žinių: atlyginimų augimas aplenks infliaciją

Prognozuojama, kad infliacija šiemet sudarys 8,9 proc. (ankstesnė prognozė – 9 proc.), 2024 metais infliacijos prognozė nekeičiama – ji turėtų sumažėti iki 2,7 proc.

„Darbo užmokestis auga ir augs, šiemet viršys 11 proc., kitais metais – 9 proc. Šiemet darbo užmokesčio augimo tempas aplenks kainų didėjimą – matysime realių pajamų augimą. (...) Tikėtina, kad jau netrukus daugelio darbuotojų atlyginimų augimas pranoks kainų augimą“, – prognozuoja G. Šimkus.

Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet padidės dar 9,3 proc. Atlyginimų kilimas traukiantis ekonomikai rodo ne tik verslo norą, bet ir galimybes išlaikyti darbuotojus, sako Lietuvos bankas. Tai rodo įmonių pasitikėjimą, kad sunkesnis laikotarpis bus trumpalaikis, ir patvirtina palyginti gerą įmonių finansinę būklę.

Lietuvos bankas pagerino šių metų privačiojo vartojimo augimo prognozę nuo 0,0 iki 0,4 proc. Kitąmet vartojimas turėtų ūgtelėti dar 3,2 proc. Nors ekonomika jau kurį laiką neauga, darbo rinkoje padėtis tebėra palanki dirbantiesiems.

„Kol kas darbo rinkoje žymesnio nedarbo didėjimo nesitikima, (…) pozityvų nusiteikimą lemia pakankamai gera įmonių finansinė padėtis, bei lūkestis, kad ekonomikos stabtelėjimas yra trumpalaikis“, – teigė centrinio banko vadovas.

Šiemet nedarbo lygis sieks 7,8 proc. (ankstesnė prognozė – 6,6 proc.), o kitąmet jis turėtų sumažėti iki 7,5 proc. (anksčiau – 6,4 proc.).

Beje, G. Šimkus įsitikinęs, kad nereikėtų redukuoti infliacijos supratimo vien iki energetikos kainų, tad Europos Centrinio Banko vykdomą palūkanų normų kėlimą jis traktuoja kaip reikalingą ir mano, jog dar vienas pakėlimas įvyks liepą.

„Tai, ką rodo kovos su infliacija patirtis, neišvengsi priemonių, kurios skirtos infliacijai numalšinti. Kas gali atsitikti: tu jas gali pritaikyti vėliau su visomis pasekmėmis“, – sakė G. Šimkus.

Atsigavimo reikės palaukti

Anot G. Šimkaus, padėtis darbo rinkoje yra gera, bent jau iš dirbančiųjų pozicijų: net ir neaugant ekonomikai, atlyginimai augo sparčiai.

„Signalai prieštaringi. Ką tai galėtų reikšti? Verslo pasitikėjimą, kad sąstingis ilgai netruks. Prisimenate, kaip sunku buvo rasti darbuotojų? Tai paaiškina, kodėl smukus ekonomikai dirbančiųjų skaičius nemažėja“, – sakė G. Šimkus.

Šiais metais ekonomikos aktyvumą turėtų skatinti investicijos. Jos daugiausia augs dėl viešojo sektoriaus investicijų, kurių reikšminga dalis bus finansuojama ES paramos fondų lėšomis.

Prognozuojama, kad investicijos šiemet padidės 6,3, ankstesnė augimo prognozė – 4,5 proc. Jas skatina ES fondų lėšos – gausesni finansiniai srautai, įsibėgėjant naujos ES finansinės perspektyvos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimui.

„Tai vertintina kaip ekonominio optimizmo ženklai. Kada jie realizuosis? Deja, ne artimiausiu metu. Atsigavimo artimiausiu metu nesitikima (…). Lietuvos pramonė ir eksportas turėtų atsigauti tik šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje“, – komentavo LB valdybos pirmininkas.

Taigi, apibendrinant, plėtrą ribojantys veiksniai yra: aukšta infliacija mažina vartojimą, pabrangusios žaliavos blogina konkurencingumą, kai kurios įmonės netenka užsakymų, kuriuos gaudavo pandemijos metu. Taip pat sankcijos agresoriams riboja transporto, ypač geležinkelių, veiklą. Paklausą slopina infliaciją tramdanti pinigų politika.

Plėtrą palaikantys veiksniai yra šie: aukštos infliacijos įtaką švelnina ženkliai kylančios darbo pajamos, investicijas didina gausesnės lėšos iš ES fondų. Nedaug, bet vis dėlto kyla prekybos partnerių importas.

Primename, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prieš savaitę pablogino Lietuvos BVP šių metų prognozę iki -1,4 proc., o kitiems metams prognozuoja 2,5–3 proc. augimą.

„Ekonomikos susitraukimas šiemet turėtų siekti minus 1,4 proc., o infliacija išsilaikyti ties 9–10 proc.“, – kalbėjo TVF misijos vadovas Borja Gracia.

Bendrovė INVL gegužę pastebimai pablogino šalies ūkio prognozę šiems metams nuo -0,5 iki -2,5 proc., SEB bankas, žiemą prognozavęs 0,1 proc. augimą, gegužę pakeitė vertinimą į -0,2 proc., bankas „Luminor“ prieš kelias dienas: iš 1 proc. į -0,5 proc. „Swedbank“ balandį paliko -0,3 prognozę.