„2023-2024 metais labai stipriai priartėsim prie prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia. kad toks skolinimas nėra susijęs su rizikomis“, – pirmadienį Seimo Audito komitete teigė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, komentuodamas LB nuomonę dėl tikslinamo šių metų valstybės biudžeto.
Pasak jo, sukaupti didelę valstybės skolą yra rizikinga.
„Didelė valdžios sektoriaus skola mažina fiskalinę erdvę reaguoti į būsimus iššūkius ateityje. O tokių krizių anksčiau ar vėliau vėl bus“, – pareiškė V. Tuzikas.
LB atstovo teigimu, didelė skola reiškia ir dideles jos valdymo išlaidas, mažina galimybes daugiau lėšų skirti kitoms sritims.
„Ateityje pasikeitus palūkanų normos, gali būti tam tikrų sunkumų refinansuoti skolas, nes dabar skolinamasi už itin mažas palūkanas“, – aiškino V. Tuzikas.
Be kita ko, jis pranešė, kad šį balandį Lietuvoje pelningai dirbo 61 proc. įmonių, o tai, anot jo, daugiau nei vidutiniškai 2017-2019 metais.
V. Tuziko teigimu, subsidijų už prastovas nauda nebuvo didelė – jos nesumažino nedarbo, nes jis padidėjo „pakankamai reikšmingai“.
„Didžiausios sumos subsidijų atiteko toms veikloms, kurių pajamos sumažėjo santykinai nedaug arba net padidėjo, todėl reikėtų pagalvoti apie papildomus saugiklius, kad parama pakliūtų tiems, kam jos labiausiai riekia“, – komitete tvirtino V. Tuzikas.
Jis kritikavo valdančiųjų sprendimą dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo sektoriui, nes ji gali neatnešti laukiamos naudos.
„Šios lengvatos nauda įmones pasieks tik tada, kai jos pradės dirbti, jos neturės poveikio toms, kurios nebevykdo veiklos ar kurios nebegalės vykdyti veiklos“, – kalbėjo LB atstovas.
Pasak jo, koronaviruiso krizė parodė, kad ir savarankiškai dirbantys žmonės gali prarasti darbą, todėl siūlo juos įtraukti į socialinio draudimo sistemą.
Be to, V. Tuzikas atkreipė dėmesį, kad vienišų asmenų išmokos, kurias ketinama pradėti mokėti nuo liepos, 2022-2023 metais struktūrinį biudžeto deficitą padidins 100 mln. eurų, nes nėra tvarių nuolatinių pajamų šaltinių šioms išlaidoms padengti“