„Akivaizdžiausias dalykas – ant pačių banknotų yra užrašai „copy“, „movie money“ ar „prop copy“. Vis dėlto ne tiek svarbu ieškoti tokių užrašų, nes jie gali ir keistis, o atkreipti dėmesį į tikrų pinigų apsaugos požymius, pavyzdžiui, popieriaus kokybę. Nors šiuo metu gyventojai stengiasi pinigus (kaip ir bet kokius kitus paviršius) liesti kuo mažiau, tačiau net ir trumpo kontakto metu galima pajusti, kad tai ne standus ir šiugždantis tikrų banknotų popierius, o paprastas kanceliarinis popierius“, – sako Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ramunė Juzėnienė.
Šie netikri eurų banknotai, kaip pažymima Lietuvos banko pranešime, neturi vandens ženklų, apsauginių siūlelių, hologramos ar kitų apsaugos priemonių. Dažniausi tokių padirbtų banknotų nominalai – 10 ir 20 eurų, tačiau pasitaiko ir kitų. Padirbti banknotai atspausdinti taip, tarsi tai būtų filmams, reklamoms, žaidimams ar kitoms reikmėms naudojami pinigų atvaizdai, tačiau jie neatitinka eurų banknotų atvaizdų naudojimo reikalavimų, juos galima supainioti su tikrais eurų banknotais, todėl tokios kopijos laikomos neteisėtomis.
„Šias kopijas atskirti nėra sunku, bet, deja, kartais žmonės apsigauna ir patiria nuostolių. Tad būkite atidūs patys ir perspėkite savo vyresnius ar silpnesnio regėjimo artimuosius, ypač atsiskaitančius turguose ar kitose vietose, kuriose dažniausiai atsiskaitoma tik grynaisiais“, – ragina būti atidžius R. Juzėnienė. Anot jos, nors šiuo metu netikrų pinigų skaičius nedidelis, tačiau ekonominės krizės metu bandymų sukčiauti gali pagausėti.
Lietuvos banko duomenimis, 2019 m. paskutinį ketvirtį „filmų pinigai“ sudarė apie 88 proc. visų ištyrimui gautų padirbtų eurų, o pirmąjį šių metų ketvirtį – apie 37 proc. visų padirbinių.
