aA
Lietuvos valdžios sektoriaus finansavimas - vienas kukliausių ES, tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, į akis krinta ne tik skiriamų sumų skirtumai, bet ir nepanaudotos galimybės valstybės finansuojamoms sritims lėšas paskirstyti efektyviau, sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ekonomisto teigimu, mažesnės nei kitose ES valstybėse Lietuvos skiriamos lėšos socialinei apsaugai yra viena iš pagrindinių mažų senatvės pensijų priežasčių.

„Palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuva gerokai mažiau lėšų skiria senatvės ir našlių pensijoms mokėti. Kadangi pensijų gavėjų, palyginti su visais gyventojais, dalis Lietuvoje yra gerokai didesnė už ES vidurkį, tai sudaro prielaidas manyti, kad pagrindinės mažų senatvės pensijų priežastys yra gausus gavėjų skaičius ir pensijoms mokėti skiriama palyginti menka BVP dalis“,- pranešime spaudai cituojamas V. Tuzikas.

Tuo metu, anot ekonomisto, pagal sveikatos srities darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti skiriamą BVP dalį Lietuva yra ES vidutiniokė, tačiau šių darbuotojų yra santykinai daugiau negu vidutiniškai ES.

„Sveikatos srityje dirbančių asmenų darbo užmokesčiui mokėti Lietuva 2016 m. skyrė šiek tiek didesnę dalį, negu vidutiniškai tam skyrė senosios ir naujosios ES valstybės. Dėl to galima manyti, kad santykinai mažas medicinos darbuotojų vidutinis atlygis Lietuvoje yra didesnio negu vidutiniškai ES 100 tūkst. gyventojų tenkančio ligoninėse dirbančių asmenų ir medicinos personalo skaičiaus padarinys“,- sakė V. Tuzikas.

Jis taip teigė, kad Lietuvos ligoninių turimų diagnostinių įrenginių skaičius atsilieka nuo ES ir dar labiau yra atitrūkęs nuo senųjų ES narių vidurkio.

„Dėl gerokai didesnio daugumos senųjų ES valstybių ekonominio išsivystymo lygio ir geresnių finansinių galimybių tokius įrenginius įsigyti menkesnis Lietuvos medicinos diagnostikos įrenginių prieinamumas neturėtų stebinti. Tačiau, analizuojant 100 tūkst. gyventojų tenkantį lovų ligoninėse skaičių, matyti, kad Lietuva turi gerų galimybių padidinti diagnostikos įrenginių skaičių“,- komentavo ekonomistas.

V. Tuzikas pažymėjo, kad 2016 m. lovų Lietuvos ligoninėse skaičius buvo vienas didžiausių visoje ES. Be to, Lietuvos ligoninėms iškyla ir kitų problemų: stebimas skirtų aktyviam gydymui lovų perteklius, nepakankamas lovų panaudojimas (iš 1 000 lietuvių ligoninėse kasmet gydosi apie 243, Europoje - 150 žmonių), fiksuojamas perteklinis ligonių gydymas stacionare, kai pagal indikacijas tai nėra būtina, arba guldoma į ligoninę dėl socialinių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kad vienos lovos išlaikymas vidutiniškai per metus ligoninei kainuoja apie 20 000 eurų, ekonomistas daro prielaidą, jog lovų Lietuvos ligoninėse skaičiaus priartinimas prie ES vidurkio leistų efektyviai padidinti medicinos diagnostikos finansavimą ir pagerintų jų prieinamumą Lietuvos gyventojams.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
3.4762
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Seimas pritarė pataisoms dėl „šešėlio“ mažinimo naftos produktų prekyboje

Seimas priėmė Energetikos įstatymo pataisas, kurių tikslas – mažinti šešėlinės ekonomikos...

Kovą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,7 proc.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be pridėtinės vertės mokesčio, PVM ) kovą sudarė 945,6...

Seimas pritarė naujai tvarkai dėl konkurencijos tarp šilumos gamintojų

Seimas pritarė Energetikos ministerijos parengtam Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimui,...

Vasiliausko atkirtis Jakeliūnui: Lietuvos bankas paviešino visus dokumentus (78)

Netylant kalboms, kad krizės metu komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų...

Krizės tyrėjai: EK ir ECB neįvertino nuosmukio priežasčių ir padarinių (2)

2009-2010 metų krizės aplinkybes tiriančio parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto ( BFK )...

Top naujienos

Universitetą į teismą padavęs indas: baigiu parašyti knygą apie baisią patirtį Lietuvoje savo nuotrauką įvertino trim milijonais

Nepatenkintas studijų kokybe Klaipėdos universitete (KU) Indijos pilietis Myilsamy Murugasamy žada...

Vasiliausko atkirtis Jakeliūnui: Lietuvos bankas paviešino visus dokumentus (78)

Netylant kalboms, kad krizės metu komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų...

Banko kasininkė per klaidą išmokėjo 10 kartų daugiau: pinigus gavęs klientas – įkalintas (607)

Viename Vilniuje esančio banko skyriuje JAV dolerius į eurus išsikeisti panoręs Lenkijos pilietis...

Pigios sodybos lietuvių nebedomina: kokios ir už kiek labiausiai graibstomos? (262)

Artėjant vasarai, susidomėjimas sodybomis vėl ima augti. Daugelį lietuvių labai vilioja mintis...

Ukraina po Putino akibrokšo ragina imtis „realių veiksmų“ Maskvos atsakas: gėlėms dar per anksti (42)

Ukraina ketvirtadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis veiksmų dėl Rusijos...

Jakeliūnas pristatydamas krizės tyrimo išvadas: per skandinaviškus bankus iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų įgėlė ir Grybauskaitei (309)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ( BFK ) komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (116)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Vilniaus oro uoste – istorinis skrydis (46)

Balandžio 26-osios naktį iš Vilniaus oro uosto pakilo vienas didžiausių keleivinių orlaivių „...

Sirgaliams tūkstantį „ačiū“ skyręs Walkupas: ta energija ir dvasia padarė šį sezoną ypatingą (38)

„Žalgirio“ pasirodymas Eurolygoje baigėsi. Ir nors sezoną pabaigė du skaudūs pralaimėjimai...

Nesulaukus Kim Jong Uno, atšauktas renginys. O tada jis atvažiavo išvyks anksčiau nei planuota (97)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį vertė garbės sargybą ir pareigūnus laukti...