Šių metų infliacijos prognozė padidinama iki 3,7 proc., kitų metų – iki 2,6 proc.
Toliau gerinamos nedarbo lygio prognozės: šiais metais nedarbo lygis turėtų mažėti iki 7,1 proc., o kitais – iki 6,8 proc.
„Šiais metais Lietuvos ekonomika suspurtavo, tai buvo ypač palanku eksporto sektoriui“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Jis taip pat pažymėjo, kad atlyginimams kylant labiau nei šalies bendrajam vidaus produktui (BVP), o įmonėms toliau jaučiant darbuotojų trūkumą, šie veiksniai ima stabdyti ūkio plėtrą.
Kainos augs lėčiau
Lietuvos banko duomenimis, šiemet darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 7,9 proc. Kitąmet prognozuojamas 6,1 proc. augimas.
Ekonomistų teigimu, šiais metai prie infliacijos augimo daug prisidėjo pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos. Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir smarkiai padidinti akcizo tarifai alkoholiui ir tabakui.
2017 metai išsiskiria ir tuo, kad daug kylant darbo užmokesčiui, gana pastebimai padidėjo ir paslaugų kainos.
Kitais metais pasaulinė aplinka vis dėlto turėtų būti palankesnė – mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė.
Kaip pastebėjo G. Šimkus, dabartinis kainų padidėjimas nėra išskirtinis ilguoju laikotarpiu.
„Panašaus lygio kainų kilimas buvo užfiksuotas ir 2011 metais, ir prieškriziniu laikotarpiu“, – sakė jis.
Lietuvos banko atstovas taip pastebėjo, kad panašaus lygio infliacija pastaruoju metu pastebima visose trijose Baltijos šalyse. Negana to, pakankamai padidėjusi infliacija yra ir kitose centrinės ir rytų Europos šalyse.
Eksporto kilimo aukštumos
Lietuvos ūkio plėtrą šiemet daugiausia lėmęs pasaulinės prekybos spurtas vertinamas kaip išskirtinis – prekyba augo daug daugiau nei pasaulio BVP, nors ankstesnius kelerius metus matytos atvirkštinės tendencijos.
Prie to prisidėjo gausesnės investicijos įvairiuose pasaulio regionuose ir pagyvėjimas žaliavas eksportuojančiose šalyse, nes jų ekonomikas palankiai veikė kilusios žaliavų kainos.
2017-ųjų pirmąjį pusmetį prekių ir paslaugų eksportas didėjo sparčiausiai nuo 2013 metų. Gerokai greičiau augo lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas ir reeksportas.
Tai lėmė investicijos į gamybą, transporto įrangą, kitas mašinas ir įrenginius bei intelektinės nuosavybės produktus. Jų apimtį gerokai padidino apdirbamoji gamyba, transporto sektorius. Investicijos šiose srityse gerino konkurencingumą, todėl Lietuvos eksportuojantysis sektorius atkovojo vis didesnę užsienio rinkų dalį.
Darbo rinkos iššūkiai
Dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis tebedidėja, tai palankiai veikia šalies darbo rinką. Tačiau atlyginimai auga labiau nei šalies BVP, o įmonės toliau jaučia darbuotojų trūkumą, ir šie veiksniai riboja ūkio plėtrą. Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų Lietuvoje kasmet mažėja 1,1–1,8 proc. ir ši tendencija tęsis. Lietuvos banko apklausos duomenimis, dalis įmonių, ypač mažesnės, jau sako nebeturinčios galimybių toliau didinti atlyginimus, daugėja įmonių (ypač – pramonės ir statybų), kurios ieško darbuotojų užsienyje.
„Darbo rinkoje matyti ryškios struktūrinės problemos. Pavyzdžiui, daugiau nei 30 tūkst. darbo neturinčių asmenų, arba daugiau nei ketvirtadalis visų bedarbių, yra nekvalifikuoto darbo atstovai. Matome ir didelę nedarbo takoskyrą tarp regionų ir trijų didžiųjų apskričių“, – teigė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas.
