Pasak centrinio banko, ši informacija vartotojams leis tiksliau palyginti savo turimų būsto paskolų palūkanų normas su rinkoje siūlomomis ir įvertinti refinansavimo galimybes.
Nuo šiol kas mėnesį skelbiamos palūkanų normos ne tik su pradiniu fiksavimo laikotarpiu iki 1 m. ir nuo 1 m., bet ir su fiksavimo laikotarpiu nuo 1 iki 5 m., nuo 5 iki 10 m. ir nuo 10 m. bei užstatu užtikrintų paskolų palūkanų normų dydžiai.
Skelbiami duomenys rodo, kad nuo 2022 m. birželio mėn., pradėjus kilti vidutinėms Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normoms „Euribor“, paskolų būstui įsigyti palūkanų normos augo nepriklausomai nuo pradinio fiksavimo laikotarpio.
Be to, naujausiais duomenimis, ilgesniam nei 1 m. terminui fiksuotos paskolų palūkanų normos yra mažesnės nei šalyje dominuojančių būsto paskolų, kurių palūkanų normos susietos su „Euribor“ iki 1 m., palūkanų normos. Užstatu užtikrintų paskolų būstui įsigyti, kurių pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis yra nuo 1 iki 5 m., palūkanų norma 2023 m. kovo mėn. tapo ir vis dar išlieka mažesnė už dažniau nei kas 1 m. kintančią palūkanų normą. 2023 m. spalio mėn. 1–5 m. laikotarpiui fiksuota palūkanų norma sudarė 5,4 proc. ir paskolos suteikimo metu buvo vidutiniškai 0,49 proc. p. mažesnė už dažniau nei kas 1 m. kintančią palūkanų normą.
Lietuvos bankas pastebi, kad siekiant tinkamo palyginimo tarp palūkanų normų, fiksuotų ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui, svarbu atkreipti dėmesį, ar paskola būstui įsigyti yra su nekilnojamojo turto užstatu ar be jo (nedidelės paskolos be užstato kartais teikiamos mažesnės vertės nekilnojamajam turtui įsigyti). Nuo 2017 m. pastebimas skirtumas tarp užstatu užtikrintų paskolų ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui fiksuotų palūkanų normų ir visų paskolų būstui įsigyti ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui fiksuotų palūkanų normų – užstatu užtikrintų paskolų palūkanų norma yra mažesnė. Taip yra todėl, kad šiame paskolų segmente santykinai didesnę dalį (vidutiniškai daugiau kaip pusę) sudaro brangesnės paskolos be nekilnojamojo turto užstato.
