„(...) Po aktyvaus darbo su rinkos dalyviais per pastaruosius metus įvertinome duomenis ir matome, kad patikrinimo terminai gerokai sutrumpėjo. Tikimės, jog bankai ir toliau užtikrins, kad tipinis sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas ir ateityje bus ne ilgesnis kaip 3 dienos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Lietuvos banko surinkti duomenys rodo, kad absoliučią daugumą – 98 proc. – sustabdytų mokėjimų bankai įvertina per 3 dienas. Patikrinus sustabdytus mokėjimus, 97 proc. jų vėliau buvo įvykdyti. Kitas operacijas atsisakyta vykdyti arba joms pritaikyti tolesni ribojimai.
Mokėjimų sulaikymo terminas gali būti ilgesnis, jeigu klientas delsia pateikti informaciją, nebendrauja su banku, kliento pateiktų dokumentų apimtis yra didelė, dokumentai surašyti užsienio kalbomis ar esant kitoms objektyvioms priežastims.
Jeigu klientas negali pateikti prašomų dokumentų ar terminas jiems pateikti yra per trumpas, reikėtų kreiptis į banką ar kitą finansų rinko dalyvį ir abiem pusėms ieškoti kompromiso dėl susidariusios padėties.
Lietuvos bankas taip pat primena finansų rinkos dalyviams – jei dėl objektyvių priežasčių patikrinimas užtruktų ilgiau nei 3 dienas, būtina tinkamai informuoti klientą apie mokėjimo sulaikymo eigą ir terminus.
Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacija (LBA) skelbia, kad jos surinkti duomenys rodo, jog vidutinis mokėjimų informacijos rinkimo, apdorojimo ir įvertinimo laikas, nuo karo pradžios praėjus pusantrų metų, yra sutrumpėjęs iki minimumo.
„97,93 proc. mokėjimų, kuriuos asociacijos nariai privalėjo patikrinti vykdydami tarptautinių sankcijų reikalavimus, šių metų pirmąjį pusmetį buvo atlikti per 3 ir mažiau dienų. Maždaug 2,03 proc. finansinių operacijų patikrinimų užtruko nuo 4 iki 21 dienos, o ilgiau nei 21 dieną buvo tikrinama tik 0,04 proc. mokėjimų“, – rašoma pranešime.
Anot LBA prezidentės Eivilės Čipkutė, ilgesnis mokėjimų tikrinimo procesas dažniausiai susijęs su mokėjimais į šalis, kurios jau viešai žinomos, kaip šalys tarpininkės prekybai su Rusija, taigi ir galima didesne sankcijų pažeidimo rizika, įskaitant bandymą jas apeiti. Didžioji dalis jų – tai Lietuvos verslo mokėjimai į Vidurio Azijos bei Užkaukazės šalis (Kirgiziją, Kazachstaną, Armėniją, Sakartvelą, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Azerbaidžaną, Serbiją ir kt.), kurios dažnai atlieka prekybinio tilto į Rusiją vaidmenį. Finansų įstaigos mokėjimams į tokias šalis skiria ir toliau skirs ypatingą dėmesį.
Dėl šios sankcijų apėjimo problematikos LBA šiemet kreipėsi į Vyriausybę bei kitas šalies institucijas atkreipdama dėmesį į augantį sankcijų apėjimo ir vengimo mastą bei dėl to kylančią grėsmę šalies reputacijai. Palankiai vertinamos papildomos Muitinės departamento priemonės ir kitų institucijų pastangos situacijai spręsti. Jau pastebimi ir pirmieji teigiami rezultatai, tad tikimasi, kad šios pastangos bus tęsiamos ir toliau.
