Mažėjanti paskolų paklausa ir lėtėjantis skolinimasis
Naujausios Lietuvos banko atliktos Bankų apklausos rezultatai rodo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo visų segmentų naujų paskolų, išskyrus vartojimo paskolas, paklausa, tačiau gerėjo lūkesčiai dėl paklausos augimo ateityje. 2023 m. kovo mėn. paskolų portfelių augimo tempas ūgtelėjo tik vartojimo paskolų portfelio augimo tempas.
Mažėjantį skolinimosi poreikį lemia ir pirmą kartą nuo 2021 m. stebimas einamosios sąskaitos perteklius. PFĮ paskolų ir indėlių santykis ir toliau yra pakankamai nedidelis (79 proc.). Stebimi tik būsto kainų, kurios tebėra šiek tiek pervertintos, riboto dydžio disbalansai.
Taip pat, pasak LB, lėtėjo įmonių skolinimasis tiek iš kredito įstaigų, tiek iš kitų šaltinių, o bankai tikisi, kad artimiausiu metu ne finansų įmonės (NFĮ) naujų paskolų paklausa iš esmės nesikeis.
Nominalusis metinis platus įmonių kredito (įskaitant įmonių tarpusavio paskolas) augimo tempas 2022 m. paskutinį ketvirtį sutapo su ekonomikos augimo tempu. PFĮ paskolų įmonėms portfelio metinis augimas 2023 m. pirmąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjo ir sudarė 10 proc., o palyginti su ankstesniu ketvirčiu, pirmą kartą nuo 2021 m. pradžios fiksuotas nedidelis 1,5 proc. portfelio susitraukimas.
Dėl sulėtėjusio įmonių skolinimosi iš kitų šaltinių plataus įmonių kredito ir BVP santykio atotrūkis nuo ilgalaikės tendencijos 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį nutolo nuo disbalansų formavimosi ribos. Toliau mažėjo NFĮ naujų paskolų paklausa – 2023 m. pirmąjį ketvirtį paklausos mažėjimą įvardijo trečdalis apklausoje dalyvavusių bankų.
Ateityje tikimasi tik trumpalaikių paskolų paklausos ūgtelėjimo.
Būsto kainų lygis stabilizavęsis ir iš esmės nekinta nuo 2022 metų rudens
Pasak LB, skolų namų ūkiams portfelio augimo tempai tebemažėjo, nors bankai ateityje tikisi atsigavimo. Nominalusis metinis PFĮ būsto paskolų portfelio augimas per 2023 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo nuo 13 iki 11 proc. Naujų būsto paskolų skaičius toliau mažėjo, tačiau dėl padidėjusios vidutinės paskolos vertės 2023 m. kovo mėn. metinis naujų būsto paskolų srautas susitraukė santykinai mažiau – apie 3 proc.
Vartojimo paskolų skaičius pirmąjį ketvirtį iš esmės nesikeitė, tačiau smarkiai ūgtelėjo suteiktų paskolų vidutinė vertė. Kredito namų ūkiams disbalansų nėra – namų ūkių paskolų ir BVP santykio atotrūkis nuo ilgalaikės tendencijos tebebuvo neigiamas ir iš esmės nepakito. Bankų apklausos rezultatai atskleidė, kad nedidelis paklausos padidėjimas užfiksuotas tik vartojimo paskolų segmente, tačiau ateityje tikimasi tiek būsto, tiek vartojimo paskolų paklausos padidėjimo.
Būsto kainų augimo tempas tebelėtėja, kainų lygis yra iš esmės stabilizavęsis nuo 2022 m. rudens.
Remiantis skirtingais šaltiniais, metinis būsto kainų augimo tempas 2023 m. balandžio mėn. sudarė 10–14 proc. ir toliau lėtėjo, o mėnesinio dažnio tendencijos nuo 2022 m. spalio mėn. rodo kainų stabilizavimąsi. Vis dar įžvelgiama būsto kainų lygio riboto dydžio disbalansų – remiantis šešių skirtingų įverčių mediana, kainos yra pervertintos apie 2 proc. (7 proc. p. mažiau nei 2021 m. paskutinį ketvirtį).
Lūkesčiai dėl tolesnės būsto kainų raidos per ketvirtį reikšmingai nepakito – apklausų duomenimis, bankai per ateinančius metus ir toliau tikisi nedidelio – 5-10 proc. – kainų sumažėjimo arba stabilizavimosi, tačiau kartu atsirado bankų, nurodžiusių, kad būsto kainos per artimiausius metus galėtų didėti.
