Įperkamumas mažėja perkantiems pirmą būstą
Atlyginimai per metus pakilo 12 proc., o NT kainos 13-18 proc., skirtingais skaičiavimais. Todėl būsto įperkamumas gali prastėti, trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) kalbėjo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
„Šiemet turime pirmą signalą, kai po praėjusios finansų krizės nuolatinio įperkamumo didėjimo ši tendencija šiemet gali apsiversti į kitą pusę ir įperkamumas šiek tiek suprastėti. Įperkamumas nevienodas, vertinant skirtinguose sektoriuose dirbančius gyventojus, nes jie uždirba skirtingas algas.
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje dirbantys žmonės susiduria su didesnėmis įperkamumo problemomis, nes jų atlyginimai – mažesni. Pavyzdžiui, finansų ir draudimo veikloje ir IT – atlyginimai didesni, tad ir įperkamumas yra gerokai didesnis“, – sako jis.
Anot jo, nepaisant suprastėjimo, pagal EBPO statistiką esame tarp šalių, kuriose įperkamumas – vienas geresnių.
„Lenkiame Latviją, Estiją. Bet jei kainos įsisuks į spiralę, tai ims keistis“, – įspėja J. Markevičius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad įperkamumas mažėja tiems, kurie ima pirmą paskolą.
„Įperkamumas mažėja jau dabar, be Lietuvos banko priemonių. Svarbu, kad įperkamumas mažėja ne tiems, kas perka investiciniais tikslais, bet mums labiausiai rūpi ir skauda, kad įperkamumas mažėja tiems, kurie ima pirmą paskolą, t. y. perka pirmą būstą, kurių atžvilgiu Lietuvos bankas nesiūlo jokių priemonių“, – sako jis.
Priemonės paveiks apie 10 proc. paskolų
Antradienį Lietuvos bankas pristatė NT rinkos vėsinimo priemones. Siūloma griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.
Pirmas siūlymas reiškia, kad norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.
LB įvertino šių priemonių poveikį.
„Mūsų siūlomų priemonių poveikis palūkanų normoms būtų neesminis – 0,02-0.07 proc. pagal mūsų naudojamus modelius. Tai yra žymiai mažiau nei pastarasis būsto paskolų palūkanų normų sumažėjimas dėl intensyvesnės konkurencijos, kai dar prieš metus turėjome 2,5 proc. vidutinę normą, dabar turime – 2,2 proc. Taigi konkurencija čia veikia ir matome, kad prie dabartinės konkurencinės aplinkos to pokyčio galbūt ir neįvyktų“, – sako LB atstovas.
Anot jo, bendrai šias priemones sudėjus, jos galėtų paveikti apie 10 proc. būsto paskolų srauto: „Nesakome, kad tiek procentų sumažėtų, bet jos būtų paveiktos, t. y. žmonės, patenkantys į šiuos reguliavimus, galbūt įneštų daugiau nuosavų lėšų, galbūt atsisakytų ir paskolos.“
Jis taip pat priduria, kad šios priemonės būsto kainų lygiui turėtų mažėjimo poveikį.
„Skaičiuojame apie 3 proc., bet priklausytų nuo tam tikro ekonominio apibrėžtumo“, – vertina J. Markevičius.
„Matyčiau, kad šios priemonės, kurios stabilizuoja rinką, mažina ažiotažą ir lūkesčius, dėl kurių ir kyla burbulai, jie kaip tik ilgainiui turėtų prisidėti prie įperkamumo didėjimo, ypač perkantiems pirmą būstą su paskola“, – atkreipia dėmesį G. Šimkus.
Ar bankai didins paskolų palūkanų normas?
Seimo narys Algirdas Butkevičius BFK posėdyje teiravosi dėl būsto paskolų palūkanų normų didinimo galimybės, atsižvelgiant į augančią infliaciją.
„Mano žiniomis, komerciniai bankai neturi sprendimų didinti palūkanų normas dėl infliacijos. (...) Paprastai su infliacija turbūt tai yra mažiau siejamas dalykas“, – pažymi J. Markevičius.
