Dažniausiai tokie apsimetėliai prisidengia neegzistuojančiais prekių ženklais ir skelbia, kad jie priklauso licenciją turinčiai įstaigai, pateikdami konkrečios įstaigos rekvizitus (pavadinimą, adresą, licencijos numerį ir pan.), taip pat nurodydami Lietuvos banką kaip įstaigos veiklą prižiūrinčią instituciją. Tokiais veiksmais siekiama išvilioti vartotojų asmens duomenis ir pinigus.

Sukčių sukurta interneto svetainė gali atrodyti tikroviškai, todėl, susidūrę su nežinoma finansinių paslaugų prekės ženklo interneto svetaine, neskubėkite teikti joje prašomų asmeninių duomenų ar pasirašyti sutarčių dėl finansinių paslaugų teikimo.

Pirmiausia Lietuvos banko interneto svetainėje įsitikinkite, ar konkreti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaiga išties turi Lietuvos banko išduotą licenciją. Tada atidžiai patikrinkite interneto svetainės adresą – ar visi jos simboliai atitinka adresą, kurį nurodo pati įstaiga.

Taip pat verta patikrinti, ar interneto svetainė nėra tarp įrašytųjų į nelegaliai teikiančiųjų finansines paslaugas (šiuo metu – 190 tokių interneto svetainių) sąrašą, ar aktyvios yra nuorodos į nurodytas naujienas, paslaugų aprašymus, kitas interneto svetaines, socialinius tinklus, paskelbtus dokumentus.

Jeigu kyla klausimų ar abejonių, tiesiogiai susisiekite su pačia elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaiga oficialiai nurodytais kontaktais ir pasiteiraukite, ar ji teikia finansines paslaugas būtent toje interneto svetainėje, kurioje norite registruotis.

Jeigu pastebėjote sukčių spąstus ar į juos įkliuvote, kreipkitės į teisėsaugą ir informuokite Lietuvos banką, kuris turi teisę blokuoti neteisėtas finansines paslaugas siūlančias interneto svetaines – šiuo metu jau užblokuota 71 tokia svetainė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)