Centrinio banko teigimu, tai nulėmė perviršiniai paslaugų ir antrinių pajamų balansai, kurie atsvėrė sumažėjusius užsienio prekybos ir pirminių pajamų deficitus. Prieš metus ESB sudarė 259,7 mln. eurų, arba 2,4 proc. BVP.
Nors buvo užfiksuotas pirmojo ketvirčio ESB perviršio metinis didėjimas, LB pastebi, kad, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jis sumažėjo 1,6 karto. Tam įtakos turėjo iš perteklinio deficitiniu tapęs pirminių pajamų balansas dėl reikšmingai sumažėjusių gautų ES subsidijų žemės ūkiui. Be to, sumažėjo ir teigiamas antrinių pajamų balansas.
Kapitalo sąskaitos perviršis per metus padidėjo 10,2 proc. ir sudarė 134,5 mln. eurų. Tam įtakos turėjo pervedimai, gauti iš ES struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti.
Grynasis finansinės sąskaitos investicijų teigiamas srautas, palyginti su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 4,6 karto ir sudarė 934,1 mln. eurų, arba 8,4 proc. BVP.
Neigiamas grynasis tarptautinių investicijų balansas pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 11,3 mlrd. eurų, arba 23,1 proc. BVP.
Lietuvos bendroji skola užsieniui pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo 30,9 mlrd. eurų, arba 63,3 proc. BVP, o grynoji skola – 2,9 mlrd. eurų, arba 6 proc. BVP.
