Kaip teigiama pranešime, „BaltCap“ nėra pensijų fondas. Tai alternatyvių investicijų valdymo įmonė, registruota Estijoje ir prižiūrima Estijos priežiūros institucijos, todėl tyrimą atlieka Estijos finansų rinkos priežiūros, Lietuvos ir Europos teisėsaugos institucijos.
„BaltCap“ taip pat nėra Lietuvos banko prižiūrimas subjektas. Yra žinoma, kad iš Lietuvos finansų rinkos dalyvių į „BaltCap“ valdomą Infrastruktūros fondą investavo „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“. Taip pat žinoma, kad galima vagystė paveikė pastarųjų valdomų pensijų fondus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.
„Pensijų kaupimo bendrovių investicijos į „BaltCap“ valdomą Infrastruktūros fondą atitiko bendrąją praktiką ir reikalavimus.
Pensijų kaupimo bendrovės rizikos kapitalo rinkose investuoja nuo 2007 m. Jų investicijos į alternatyvaus turto klases leidžia uždirbti didesnę grąžą ir istoriškai laikoma tinkama priemone siekiant apsaugoti investicijas nuo infliacijos.
Į rizikos, privačiojo kapitalo ir kitas alternatyvaus turto rinkas iš viso gali būti investuota ne daugiau kaip 30 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės. UAB „SEB investicijų valdymas“ investicijos sudarė 0,53 proc. (5,44 mln. Eur), „Swedbank investicijų valdymas“, UAB, – 0,43 proc. (9,18 mln. Eur) fondų grynųjų aktyvų vertės.
2023 m. gruodžio 29 d. neaudituotais duomenimis, palyginti su 2023 m. lapkričio 30 d., pensijų fondų investicijų į „BaltCap“ valdomą Infrastruktūros fondą grynųjų aktyvų vertė buvo pakoreguota vidutiniškai apie 0,09 proc. grynųjų aktyvų vertės (pensijų turtas atmetus visus pensijų fondo įsipareigojimus), arba 3,16 mln. Eur.
Korekcijos buvo atliktos „SEB investicijų valdymas“ valdomuose antros pakopos pensijų fonduose (1996–2002, 1989–1995, 1982–1988, 1975–1981) ir „Swedbank investicijų valdymas“, valdomuose antros pakopos pensijų fonduose (1996–2002, 1989–1995, 1982–1988, 1975–1981, 1968–1974). Susigrąžinus prarastas Infrastruktūros fondo lėšas, neigiamo poveikio investicijų grąžai neliktų“, – informuoja Lietuvos bankas.
ELTA primena, kad dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo Baltijos šalių pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų.
Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Šarūno Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Europos prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas tikino, kad pagrindinis tyrimo tikslas yra nustatyti galimai padarytą žalą.
