Lietuvoje Y karta – optimistiška, bet nelabai versli

Į darbo rinką žengianti vadinamoji Y karta – tai yra gimusieji 90–97-aisiais – eksperimentuoja, ieško savęs, bet, palyginti su latviais ir estais, mažiausiai versli karta, o uždirbti iškart nori daugiau nei vidurkis. Finansinius sunkumus, jei tokių prisidarytų, jiems turėtų padėti sutvarkyti tėvai. Bet tokio pat amžiaus darbdavių ši karta negąsdina.

SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, jaunimui Baltijos šalyse būdingi optimistiniai lūkesčiai. Vadinamoji „Y karta“ – 18–25 metų jaunuoliai. Jie tik pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau, nei vidutinė alga. Lietuvoje pageidaujamo atlygio vidurkis siekia 728 eurus į rankas, tai per 30 procentų daugiau nei vidutinis atlyginimas. Pasak finansų ekspertės, tokius norus lemia žinių apie darbo rinką stoka bei aukštas savęs vertinimas.

„Iš kitos pusės pažiūrėjus, tai, kad jauni žmonės šiandieną orientuojasi arba norėtų gauti bent jau didesnius atlyginimus negu šalies vidurkis, tai savo ruožtu, sukuria savotišką spaudimą darbo užmokesčiui. Ir dėl tų didelių jaunimo lūkesčių, manau, kad tai yra viena iš priežasčių, dėl ko mes galime tikėtis, kad vidutinis darbo užmokestis ateityje turės padidėti. Aišku, ne staiga ir ne trisdešimt procentų“, – pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Pastebima, kad Y kartos atstovai daug labiau linkę eksperimentuoti nei jų tėvai. Pasak verslininko Kęstučio Ivanausko, savo verslą pradedančiam jaunimui nebėra būtina sukurti kažką naujo.

„Verslininkai po nepriklausomybės turėjo pranašumą, kad rinkoje buvo vakuumas ir jokių verslų nebuvo, todėl galėjo daug visko užpildyti. Šiuo atveju, Y kartos verslininkai turi pranašumą, kad jie turi priėjimą prie labai didelio kiekio informacijos, gali prieiti prie gerų užsienio šalių pavyzdžių ir tiesiog gali ne kažką naujo sukurti, bet greičiausiai kažką patobulinti, kažką padaryti geriau“, – apie Y kartos pranašumus kalba kavinės „Donut Lab“ įkūrėjas Kęstutis Ivanauskas.

Y kartos tėvai sau ir savo vaikams sukūrė finansinį pagrindą, todėl jaunimo nebevaržo siekis kuo greičiau užsidirbti.

„Jie visada žino, jeigu padarys klaidą, tai už tos klaidos kažkur yra tėvas arba globėjai, arba tėvai, kurie, na, suteiks tą saugumą ir kurie, padės išlipti iš finansinių duobių ar klaidų, – Y kartos elgesį komentuoja sociologas Liutauras Labanauskas.

Ekspertų teigimu, priklausomybė nuo tėvų taip pat daro neigiamą įtaką šios kartos finansų planavimo, taupymo ar investavimo įgūdžiams. Tyrimo duomenimis, versliausi iš trijų Baltijos šalių yra estai.