„Naujųjų pradžioje Lietuvoje per 108 tūkst. įmonių samdė bent vieną darbuotoją, 84 tūkst. įmonių buvo registruotos PVM mokėtojomis, t.y. jų metinės pajamos viršijo 45 tūkst. eurų. Registrų centras realiai veikiančiomis laikė 202 tūkst. juridinių asmenų, – vardija tarptautinės įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tačiau Lietuvos juridinių asmenų registre šiuo metu iš viso turime jau per 500 tūkst. net 92 tipų ir potipių juridinių asmenų: nuo jau nebeegzistuojančių ne pelno įmonių ir iki pastaruoju metu itin išpopuliarėjusių mažųjų bendrijų.
Tiksliai nustatyti, kada viršijome pusės milijono juridinių asmenų ribą problematiška, nes yra ne vienas šimtas sovietiniais laikais įkurtų įmonių, kurios, atkūrus nepriklausomybę, perregistruotos nauju kodu, tad registre figūruoja kartais net kelis kartus.“
Kiek juridinių asmenų formaliai veikia
Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, iš pusės milijono per visą laikotarpį įregistruotų įmonių šiuo metu gyvuoja arba, anot Registrų centro, „neįregistruotą teisinį statusą“ turi 202 tūkstančiai juridinių asmenų.
Daugiausia formaliai veikiančių yra akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių – net 94 978 (iš viso jų buvo įregistruota 199 249), antroje vietoje – mažosios bendrijos (MB) – 43 393 (įregistruota 51 862), trečioje vietoje individualios įmonės – 20 843. Palyginti su bendru įregistruotų IĮ skaičiumi (168 140), jų likę mažiausiai.
„Ši įmonių rūšis šiuo metu nyksta, nes ją baigia nukonkuruoti mažosios bendrijos“, – teigiama pranešime.
Mažiausiai yra veikiančių savivaldybės įmonių – 18, kai įregistruota jų buvo 3 654. Iš bendro 500 tūkst. juridinių asmenų skaičiaus net 261 tūkst. yra išregistruoti ir tik 36 tūkst. šiuo metu turi bankrutuojančios, bankrutavusios, likviduojamos ar likviduotos statusą.
„Akivaizdu, kad dabar dauguma įmonių yra ne uždaromos savininkų ar kreditorių, o priverstinai išregistruojamos Registrų centro, kaip nevykdančios jokios veiklos ir neteikiančios atskaitomybės“, – rašoma pranešime.
... ir kiek pretenduoja į išregistravimą
Tačiau ir tarp 202 tūkstančių, kurias Registrų centras vis dar laiko formaliai veikiančiomis, galima rasti įmonių ir organizacijų, kurios netrukus gali patekti į priverstinai išregistruojamųjų sąrašus.
„Pabandėme pasižiūrėti, kiek iš šių 202 tūkst. juridinių asmenų 2024 m. pradžioje turėjo nors vieną darbuotoją. Kaip paaiškėjo, tokių buvo tik kiek daugiau nei pusė arba 106 553 įmonės ir organizacijos.
Mažiausiai „gyvybės“ radome mažosiose bendrijoje, bet tai nereiškia, kad šios įmonės jau mirusios ar probleminės. Mažųjų bendrijų statusas tuo ypatingas, kad jos gali normaliai veikti ir be samdomų darbuotojų ir net be samdomo direktoriaus, nes santykiai su dirbančiaisiais mažosiose bendrijose dažniausiai forminami ne darbo sutartimis, todėl Sodros ataskaitose šių darbuotojų nesimato. Iš 43 393 formaliai veikiančių mažųjų bendrijų bent vieną darbuotoją Sodrai metų pradžioje deklaravo 9 226 šio tipo įmonės.
Yra ir daugiau juridinių asmenų tipų, kur darbuotojų pasitaiko gan retai. Tiesa, priežastys čia kitokios nei MB. Paprastai tokiose įstaigose žmonės dirba savanoriškais pagrindais ar neformina darbo juridiškai, nes vis tiek įmonė nėra atskirta nuo asmeninio turto“, – sako S. Žilinskas.
Personalą turi tik 17 proc. formaliai veikiančių asociacijų, 28 proc. individualių įmonių (jų savininkai už IĮ įsipareigojimus atsako visu savo turtu), 19 proc. labdaros ir paramos fondų. Užtat iš 18 savivaldybės įmonių personalą turi net 17, o iš 94 978 UAB ir AB darbuotojus samdo net 76 110.
„Beje, minėtas įmonių tipas pasižymi ir didžiausia įvairių juridinių statusų įvairove. Čia sutinkame daugiausiai dalyvaujančių atskyrime, jungime ar reorganizacijoje, taip pat pertvarkomų, restruktūrizuojamų ir reorganizuojamų juridinių asmenų, nes šis įmonių tipas ir buvo kuriamas kaip pagrindinė komercinės įmonės forma“, – prideda S. Žilinskas.
