Lietuvoje įsikūrusi didžiausia Europos parketo gamykla: atlyginimai čia keliami kelis kartus per metus

Gamyklas perkėlė į Lietuvą

Parketą gaminanti įmonė per tris dešimtmečius ne kartą keitė pavadinimą. Viskas prasidėjo nuo penkių studentų iniciatyvos – tuomet įmonė vadinosi „Maurukas“, vėliau tapo „Dominga“. Į akcininkų gretas įsitraukus norvegams, atsirado įmonė „Dominga Mill“. Dar vėliau, Norvegijos parketo gamintojui perėmus valdymą, – „Boen Lietuva“. 2013 m. prie akcininkų prisijungė šveicarai, tad įmonė pavadinime – „Bauwerk Boen“ – atsirado kitas žinomas prekės ženklas. Šią vasarą, pasitraukus norvegams, bendrovė pakeitė pavadinimą į „Bauwerk group Lietuva“.

„Vienas iš mūsų klientų, žaliavos pirkėjas „Boen“, tapo įmonės savininku. Pradėjome plėsti gamybą, kai ką statėme naują, kai ką persikėlėme iš kitų gamyklų. Čia perkeltos uždarytos Norvegijos, Vokietijos ir Austrijos gamyklos, iš dalies ir Šveicarijos.

Pirmiausia dėl žaliavų, netoliese Rytai – Rusija. Antra – įrodymas, kad galime efektyviai dirbti ir neslėpkime, kad esame pigesni nei šveicarų ar norvegų darbininkai“, – pasakoja „Bauwerk group Lietuva“ generalinis direktorius Artūras Šūmakaris.

Jis pažymi, kad visos grupės mastu dirba apie 1600 darbuotojų, iš jų daugiau nei pusė – apie 850 – Lietuvoje. Prieš penkerius metus čia dirbo net 1400 darbuotojų, tačiau dėl procesų efektyvinimo ir automatizacijos jų skaičius kasmet mažėja.

Grupės parketo gamyklos įsikūrusios Šveicarijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Būtent Kietaviškėse per dvi vietas įsikūrusi gamykla parketo prigamina daugiausiai visoje Europoje. Per metus – 7,5 mln. kv. m, šiemet mažiau – apie 6,5 mln. kv. m. Priežasčių tam yra ne viena.

© DELFI / Andrius Ufartas

Užsisakę parketą gausite tik kitais metais

„Pirmiausia skaidome veiklą, kad negamintume visko vienoje vietoje. Todėl 2016 m. Kroatijoje nusipirkome gamyklą. Pandemija numušė poreikį, o dabar situacija visiškai priešinga – jei pirktumėte parketą, gautumėte tik kitais metais. Viskas parduota.

Iš pradžių visi išsigando, nustojo vartoti. Mūsų prognozės buvo itin prastos: 2020 m. kovą-balandį pardavimai galvojome kris 50-80 proc., bet pirmą mėnesį nukrito iki 20-30 proc., paskui atsistojome ir metus pabaigėme su 10 proc. kritimu“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Šiemet grupės mastu planuojama parduoti parketo maždaug 400 tūkst. daugiau, nei planuota: vietoje 8,7 mln. kv. m – 9,1 mln. kv. m.

Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje rašoma, kad „Bauwerk Group Lietuva“ per 2020 metus pardavimo pajamos sudarė 149,157 mln. Eur, o uždirbo beveik šešis kartus daugiau pelno – 6,433 mln. Eur (2019 m. – 1,126 mln. Eur).

Pagrindinės produkcijos pardavimo rinkos: Vokietija, Šveicarija, Austrija, Norvegija. Tačiau medienos gaminiai keliauja po visą pasaulį: JAV, Aziją, Afriką, net ir į Naująją Zelandiją. O Lietuva užima vos 4 proc. rinkos.

Nutraukė ryšius su Baltarusija, Ukraina ir Rusija

Viena iš Kietaviškėse gaminamo parketo sudedamųjų dalių – eglė. Mediena daugiausiai perkama Lietuvoje ir Latvijoje. Anksčiau ji atkeliaudavo ir iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos.

„Mūsų grupės pozicija – neperkame iš tų rinkų, kuriose neskaidrūs pinigai, klesti korupcija. Ukrainą uždarėme prieš keletą metų, matėme per didelį rizikos lygį“, – pažymi A. Šūmakaris.

Anksčiau parketą grupė gamindavo iš 30 medienos rūšių, ir iš tokių egzotinių kraštų kaip Afrika, Malaizija, Indonezija. Priežastis, kodėl tokio didelio pasirinkimo nebėra – atogrąžų miškų kirtimai.

„Nusprendėme nebenaudoti egzotinių medžiagų. Beliko Šiaurės Amerika. Resursai turi būti atstatomi. Perkame iš tų prižiūrimų vietų, kuriose miškai atsodinami. Daug kas sako: „Jūs kertate mūsų miškus, plaučius, bet mes medžiui suteikiame naują gyvenimą. Medis nukris ir supus, tai geriau jį nukirsti, panaudoti ir atstatyti. Ten, kur naftą pumpuoja, ji neatsigaus ar atsigaus po milijono metų. O mediena nesibaigs, tai – atsinaujinantis resursas“, – teigia vadovas.

Artūras Šūmakaris

© DELFI / Andrius Ufartas

Kodėl čia dirba tiek moterų?

Gamykloje apie pusė darbuotojų sudaro moterys. Kaip aiškina pašnekovas, tai itin didelio kruopštumo reikalaujantis darbas.

„Štai šioje linijoje atrodo, kad tai – nekaltas darbas, bet nuo moterų rankų miklumo priklauso linijos pajėgumai. Lėtesnį žmogų pastačius, linijos „neužmaitinsi“. Moterys rūšiuoja medieną, mikliai atrenka defektus. Vyras čia nepadirbs. Darbuotojos čia kas dvi valandas keičiasi, nes 8 val. taip intensyviai dirbti – per sunku, jos keičia darbo vietą“, – aprodydamas gamyklos patalpas pasakoja vadovas.

Jis rodo į vieną liniją, kurioje 38 kv. m parketo – kaip vienam mažam butui – pagaminama per 15 minučių. O tokių linijų – ne viena.

„Čia – dvi linijos, turinčios keturis skanerius, prieš tai šį darbą atlikdavo 120 moterų, dabar dirba vienas operatorius su visais keturiais skaneriais. Bendra investicija siekia 2,4 mln. eurų“, – pasakoja A. Šūmakaris.

„Bauwerk group Lietuva“ atlyginimai – įspūdingi. „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį vidutinis atlyginimas siekė 2 125 Eur prieš mokesčius. Moterų – 1 764 Eur, vyrų – 2 438 Eur. Mediana (vidurinio darbuotojo atlyginimas) sudaro beveik 2 tūkst. Eur (1 907 Eur) prieš mokesčius.

© DELFI / Andrius Ufartas

Atlyginimus kelia kelis kartus per metus

Vis dėlto net ir dideli atlyginimai, keliami kelis kartus per metus, nepadeda pritraukti darbuotojų.

„Neateina dirbti. Skelbiame, ieškome, bet nelabai yra norinčiųjų. Pripažinkime, atlyginimai – geri, bet gal jiems vis tiek per mažai. Nežinau, kodėl jie neateina. Šiemet jau du kartus peržiūrėjome atlyginimus, nuo naujų metų tikrai kelsime dar kartą. Geriau dažniau, bet po truputį. Žmones motyvuoja ne dydis, o žinojimas. Spalį pamatėme, kad pradedame prarasti žmones, tai pakėlėme atlyginimus, vidutiniškai 5 proc.“, – pasakoja vadovas.

Pašnekovas sako, kad įmonė konkuruoja su kitomis įmonėmis arba užsieniu. Vasarą, kai tik atsilaisvino judėjimas tarp šalių, iškart pradėjo mažėti darbuotojų.

„Žmonės renkasi darbą ne tik pagal algas. Pas mus intensyvios darbo sąlygos ir režimas. Kai kurios gamybinės linijos dirba 24 val. per parą, 7 dienas. 4 pamainų grafikai, todėl ne visi nori tokį darbą dirbti. Jei dirbtume nuo 8 iki 17 val., turėtume eilę prie vartų“, – mano A. Šūmakaris.

Nors darbuotojų trūksta, bendrovė bando išsiversti su Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis ir į trečiąsias šalis nesidairo.

„Tai nėra paprasta ir pigu, geriau vietiniams žmonėms mokėti. Po truputį keliame algas, tikimės, kad surinksime. Atsivežus ukrainietį, jį reikia visaip aprūpinti, surasti, kur gyventi, samdyti agentūras. Geriau lietuviams šiuos pinigus mokėti. Kai jau nebeliks lietuvių, galvosime apie užsieniečius“, – pripažįsta jis.

Anot vadovo, nuo energetikos kainų šuolio gelbsti ilgalaikės sutartys ir saulės elektrinės. Ant „Bauwerk Group Lietuva“ pastatų stogų įdiegta elektrinė savo galia (21 MW) – viena didžiausių Baltijos šalyse.

„Pajausime ir mes energetikos kainų šuolį, bet su elektra bus paprasčiau, jau seniai esame pasirašę ilgalaikes sutartis iki 2025 m. Dujų nenaudojame, ant stogų – sumontuotos saulės elektrinės, tam tikrą procentą energijos (apie 6 proc.) pasigaminsime su jomis“, – pažymi jis.