Besikeičiančios tendencijos
Kaip teigė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, pagrindinė priežastis, kodėl lietuviams būstas šiuo metu yra taip sunkiai įperkamas, yra Europos Centrinio Banko politika.
„Mes turėjome gana aukštą infliaciją ir, reaguodamas į tą aukštą infliaciją, Centrinis Bankas gana sparčiai didino palūkanas, sparčiausiai per keletą dešimtmečių. Vyraujančios greitai kintamos palūkanos pasimato ir būsto paskolų kainoje, ir tai buvo vienas pagrindinių veiksnių, kuris paveikė būsto įperkamumo indeksą, kadangi mes jį skaičiuojame taip, lyg gyventojai jį pirktų su kredito pagalba“, – pasakojo jis.
Tačiau, pasak pašnekovo, yra ir kitų priežasčių.
„Po pandemijos mes matėme stiprią būsto paklausą, dėl ko bent jau 2021-2022 metais sparčiai brango būstas. Dabar tas brangimas yra prislopęs, lėtesnis, kai kuriuose segmentuose galbūt jau ir visai sustojęs, bet, visgi, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, būstas Vilniuje ir kituose didmiesčiuose yra gerokai brangesnis, negu buvo“, – teigė V. Šimkus.
Tiesa, pasidžiaugti – tikrai yra kuo. Anot „Swedbank“ vyresniojo ekonomisto, liūdnesnės statistikos nei yra dabar, po metų matyti neturėtume.
„Matome, kad Europos Centrinis Bankas signalizuoja, kad jau, ko gero, baigė jis didinti palūkanas, kad Euriboras jau yra pike. Manoma, kad jis išliks tokiame pačiame lygyje iki metų pabaigos ir, jei negerės ekonominės tendencijos ir toliau tokie silpni duomenys bus Europoje, tai galima tikėtis, kad kitų metų viduryje tos palūkanos pradės ir mažėti, o tai būtų teigiamas postūmis ir būsto rinkai“, – teigė jis.
Tačiau, pasak V. Šimkaus, rizikų, palūkanoms tame pačiame lygyje užsilikti ilgiau, tikrai yra.
„Jeigu matysime didesnį šuolį energetikos kainose, tai gali tos palūkanos laikytis ilgiau, tačiau, kita vertus, Europos Centrinis Bankas labiau žiūri į tą vadinamą grynąją infliaciją, atmetus maisto ir energijos kainas, kurios labai dažnai ir stipriai keičiasi. Šitos tendencijos turėtų stipriai pagerėti, ypatingai metų pabaigoje. Matysime, kad ta kertinė infliacija turėtų išblėsti ir tai turėtų atrišti Centriniam Bankui rankas sumažinti palūkanas iki kitų metų vidurio“, – teigė jis.
Būsto kainos įšalusios
Nepaisant to, kad aktyvumas būsto rinkoje Lietuvoje yra smukęs, būsto kainos – tarsi įšalusios. Žvelgiant į Rygą ar Taliną ir, palyginus su praėjusiais metais, jau galima matyti, kad ten būsto kainos vietomis yra kritusios net iki 10 procentų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas atskleidė, ar panašių tendencijų galima tikėtis ir Lietuvoje.
„Kalbant apie pirminio būsto rinką, naujus projektus, tai, ko gero, vystytojai bus nelabai linkę mažinti kainas. Ko gero, labiau vilios klientus visokiomis nuolaidomis, nemokamomis stovėjimo vietomis, kažkokiais kitais bonusais ir tiesiog nenorės mažinti kvadrato kainos. Jie labiau pasitenkins mažesniais pardavimais negu velsis į kainų karą. Jeigu ir matysime korekcijų, tai jos pasimatys labiau antrinėje rinkoje, kai nesiseks parduoti už esamą vyraujančią kainą gyventojams, norintiems keisti būstą ir tada pradės taikyti nuolaidas“, – teigė V. Šimkus.
Tačiau, pasak pašnekovo, kol kas antrinėje būsto rinkoje tokių ryškių korekcijos ženklų dar nėra.
„Matėme gana permainingą situaciją tarp vieno ir kito mėnesio, matėme, kad vienas mėnesis vasarą buvo, berods, kai net ir 5 procentais buvo smuktelėjusi vidutinė kaina, kitą mėnesį vėl keli procentai į viršų. Bendrai, tos kainos antrinėje rinkoje, seno būsto rinkoje yra dar didesnės negu prieš metus, bet joje tas kainų sulėtėjimas jaučiamas labiau“, – aiškino jis.
Anot jo, antrinė rinka – jautresnė ir greičiau reaguojanti į makroekonominę situaciją.
Būsto nuoma nebėra patraukli
Pasak V. Šimkaus, esant tokioms palūkanoms ir tokiai ekonominei padėčiai, kurią matome dabar, investicija į būstą, skirtą nuomai, nėra itin patraukli.
„Jos patrauklumas gerokai sumažėjęs yra ir grąža, ypatingai lyginant su kitais saugiais instrumentais, yra ne tokia gera. Grynasis pajamingumas yra tarp 5-6 procentų, neįvertinus visų sąnaudų, kurios įeina kartu“, – teigė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Anot jo, kai būsto nuomą tenka lyginti su, tarkime, Vyriausybių obligacijų pajamingumu, kuris gali siekti 4-5 procentus ir nereikalauja jokių pastangų, galima daryti išvadą, kad paprastos finansinės priemonės šiandien atrodo santykinai patrauklesnės negu nekilnojamas turtas.
Rekomendacijos paskolas turintiems gyventojams
V. Šimkus pasidalijo rekomendacijomis tiems, kurie šiandien turi papildomų santaupų ir kabančią būsto paskolą.
„Reikia palyginti tarp to, kokias palūkanas turi žmogus ir kokios finansinės priemonės, ir koks rizikos laipsnis jam yra tinkamas. Būsto paskolos ankstyvas grąžinimas šiuo metu yra gan patrauklus, bet tu prarandi tam tikrą pasirinkimo laisvę. Tu tiesiog susimažini sau paskolą ir tų pinigų jau nebeturi, o kai įsigyji tas pačias obligacijas ar kitą finansinį turtą, kuris moka grąžą, jį visada galima parduoti ir susigrąžinti tą likvidumą, jeigu tų pinigų staiga prireiktų“, – dalijosi jis.
Visą reportažą rasite LNK portale:
