2023 m. šalyje iš viso deklaruota 560 tūkst. ha daugiamečių pievų, o dar 2018 m. šis skaičius siekė 746 tūkst. ha. Dėl žemėnaudos pokyčių, kuriais siekiama didesnės žemės ūkio produkcijos ir pajamų, šiuo metu Lietuvoje natūralios pievos ir ganyklos užima tik apie 5,5 proc. šalies ploto.
Pievos teikia daug ekosisteminių paslaugų: biologinės įvairovės apsaugos, nes jose aptinkama itin daug retų, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių, oro kokybės gerinimo ir anglies kaupimo, šiltnamio dujų sugėrimo, erozijos mažinimo, mikroklimato ir drėgmės režimo palaikymo, vandens apytakos reguliavimo, augalų apdulkinimo, dirvožemio apsaugos, natūralios kenkėjų kontrolės, tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimo, rekreacijos ir daugelį kitų.
Pievų augalai per vegetaciją į aplinką išskiria daug deguonies, o daugiametės pievos (ir jų suvelėnėjęs dirvožemis) geriau sugeria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, ypač didelius kiekius anglies dvideginio, todėl jų išsaugojimas ir jų plotų didinimas svarbus klimato kaitos švelninimui.
Europos Komisija taip pat atkreipė dėmesį į šią neigiamą tendenciją ir pažymėjo, kad, labai svarbu užtikrinti daugiamečių pievų apsaugą nuo suarimo ir būtina sukurti sistemą, kuri neleistų pievų plotams sumažėti daugiau nei 5 proc. Dėl to šiemet Lietuvos ūkininkams gali tekti atkurti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų.
Iš 9 Lietuvoje sutinkamų europinės svarbos pievų buveinių tipų visų 9 būklė yra nepalanki – netinkama arba bloga. Nuolat mažėja ir įprastų kaimo paukščių populiacijų indeksas, visoje Europos Sąjungoje vieningai naudojamas kaip indikatorius vertinant agrarinio kraštovaizdžio pokyčius. Tai su pievomis glaudžiai susijusios paukščių rūšys. Lietuvoje per pastaruosius 20 metų šis indeksas sumažėjo daugiau kaip dvigubai.
