Situacija darbo rinkoje
Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės teigimu, galima pastebėti, jog iš Europos Sąjungos šalių dirbti į Lietuvą atvykstančių žmonių skaičius mažėja, tačiau darbuotojų skaičiai iš Vidurio Azijos auga.
„Iš tikrųjų pastebime, kad iš Europos Sąjungos atvyksta darbuotojai į tokias aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas, dažniausiai į vadovų pozicijas, į kvalifikuotų specialistų pozicijas ir dominuoja tokios šalys kaip Austrija, Danija, Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija.
O dominuojančios trečiosios šalys lieka tos pačios: iš Baltarusijos ir Ukrainos atvyksta piliečiai, tačiau pastebime, kad iš Vidurio Azijos tikrai atvykstančių skaičius didėja, intensyvėja“, – teigė ji.
Anot jos, pasitaiko darbuotojų tiek iš Kirgizijos, tiek iš Uzbekistano ar Tadžikijos.
„Truputėlį tas spalvinis spektras keičiasi šalių, bet kažkokių labai didelių pasikeitimų dar nematome darbo rinkoje“, – teigė G. Sinkevičė.
Pasak pašnekovės, dažniausiai tokie žmonės atvyksta dirbti būtent į transporto ar statybų sektorius.
„Dėl tam tikrų apribojimų Baltarusijos bei Rusijos piliečiams sumažėjo atvykstančių iš šių šalių. Anksčiau mes turėjome dominuojančias būtent šias šalis, dabar tikrai matomas mažėjimas. Atitinkamai darbdaviai turi ieškoti galimybių tų darbuotojų atsivežti iš kitų šalių. Čia ir atsiranda Vidurio Azijos šalys, kur turbūt darbuotojams ir darbo užmokestis, ir darbo vietos atrodo visai patraukliai Lietuvoje, ir jie yra suinteresuoti atvykti“, – teigė G. Sinkevičė.
Darbuotojai iš Vidurio Azijos
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentės Aurelijos Maldutytės, nors darbuotojų iš Vidurio Azijos šalių Lietuvoje daugėja, vis dėlto skaičiai rodo, jog ir jų šalyje kol kas nėra labai daug.
„Manau, kad kol kas mes Vidurio Azijos darbuotojų rinkoje turime labai nedaug. Kaip parodė užimtumo tarnybos skaičiai, yra tik apie 4 procentus jų, bet tai yra tik dėl to, nes mes turėjome daug ukrainiečių, Baltarusijos piliečių, o dabar kai kurie grįžo į karą ir negali čia dirbti, dėl to ieškome darbuotojų ir kitose šalyse“, – teigė ji.
Pašnekovės teigimu, į darbo vietą įdarbindami asmenis iš Vidurio Azijos šalių – darbdaviai tikrai nesutaupo.
„Mes visada renkamės lietuvius dirbti, jeigu jų tik randame, nes iš tiesų visi darbuotojai, kurie yra kviečiami iš kitų šalių, yra susiję su papildomomis išlaidomis darbdaviams, taip pat su nepatogumais tiek dėl kalbinių skirtumų, tiek dėl instruktažo kitomis kalbomis ir bendros kultūros, priėmimo į įmonės kolektyvus ir panašiai“, – teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentė.
Anot jos, tokie darbuotojai, kurie atvyksta į Lietuvą, turi tikslą iš tikrųjų užsidirbti.
„Kaip ir anksčiau, o kartais ir dabar lietuviai keliauja į kitas šalis užsidirbti, tai panašiai yra ir čia. Jie nori užsidirbti pinigėlių ir padėti savo šeimoms, savo šalyse, siunčia ten pinigėlius“, – teigė A. Maldutytė.
Darbuotojų skirtumai
Anot A. Maldutytės Lietuvos ir iš kitų šalių atvykstantys darbuotojai – nelabai kuo skiriasi.
„Pastebime, kad galbūt darbuotojams kartais mažiau rūpi ir jie ne tiek kreipia dėmesį į mūsų prašymą laikytis darbų saugos, nes jiems, atrodo, tai nėra taip svarbu. Mūsų kultūroje darbų sauga yra labai aukštoje vietoje ir mes norime, kad darbuotojai dirbtų saugiai, dėvėtų visas priemones, kad neatsitiktų jokių nelaimingų atsitikimų“, – teigė ji.
Tad, pasak pašnekovės, Lietuvos darbdaviai darbo vietas užsieniečiams atiduoda dėl to, nes į tam tikras darbo vietas lietuviai dirbti ateiti tiesiog nenori.
„Tai yra tikrai ieškojimas to šiaudo, kad galėtumėme veikti, sukurti produktą ar paslaugą ir būtina yra rasti tos darbo jėgos. Jeigu tik yra galimybė įdarbinti lietuvį – visada mes teikiame tam prioritetą ir pirmenybę“, – teigė A. Maldutytė.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
