Iš viso „Dienos naujienų“ rubrikoje skelbtoje apklausoje, kuri vyko nuo šių metų gegužės 29 iki birželio 5 dienos, dalyvavo 19,8 tūkst. portalo lankytojų.
Pasak šalies personalo specialistų, motyvavimo trūkumas yra viena pagrindinių darbuotojų nelojalumo ir nepasitenkinimo darbu priežasčių. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje darbuotojų lojalumas yra vienas žemiausių ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Europoje. Tai patvirtina ir pastaruoju metu vis labiau ryškėjanti darbuotojų kaita šalies įmonėse.
SEB Vilniaus banko investavimo paslaugų vadovės Ingridos Sklėnienės teigimu, Lietuvoje populiariausias darbuotojų skatinimo būdas pinigais jau nėra itin veiksmingas, siekiant didinti dirbančiųjų lojalumą. „Kur kas svaresniu argumentu likti įmonėje tampa į ilgalaikę perspektyvą orientuotos motyvavimo priemonės: sveikatos ar gyvybės draudimas, papildomas pensijų kaupimas, kreditų įmokų mokėjimas, įmonės akcijos ar kita“, – sako I. Sklėnienė Tai itin populiaru ir paplitę Vakarų Europos įmonėse, kuriose darbuotojų lojalumas yra beveik dvigubai didesnis nei Lietuvoje.
Tuo tarpu DELFI apklausos rezultatai rodo, kad sveikatos ar gyvybės draudimą, papildomą pensijų kaupimą darbuotojams renkasi labai nedidelė darbdavių dalis. Po 3 proc. apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų nurodė esantys skatinami investiciniu gyvybės arba sveikatos draudimu ir tik 1 proc. – papildomos pensijos kaupimu pensijų fonduose.
„Praktika rodo, kad darbdaviai, pasiūlę savo darbuotojams ilgalaikes finansines investicijas, užsitikrina didesnį jų lojalumą. Žmogus ne taip lengvai nuspręs atsisveikinti su darboviete, kuri jam kaupia papildomą pensiją ar moka sveikatos bei gyvybės draudimo įmokas“, – tvirtina I. Sklėnienė.
Pasak jos, ilgalaikės motyvavimo priemonės ateityje populiarės, nes naudojimąsi jomis skatina ir valstybė. Darbdavio, sumokėtos gyvybės, sveikatos draudimo, pensijų fondų įmokos priskiriamos įmonės sąnaudoms. Be to, gyvybės draudimo ar į pensijų fondus sumokėtos įmokos yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
