aA
Šiandienės Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl augančių kainų. Šalies ekonominė ir finansinė padėtis, mokesčiai, nedarbas, pensijos, sveikatos ir socialinė apsauga, gynyba – viskas lietuviams kelia mažiau rūpesčio.
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Tą rodo „Eurobarometro“ duomenys – 65 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausia problema įvardija kainų augimą (ES vidurkis 17 proc). Kita vertus, ekonomistai sako, jog gyvenimas Lietuvoje gerėja ir vidutinis pragyvenimo lygis niekada nėra buvęs aukštesnis. Jeigu palygintume, Pirmosios respublikos ekonomika irgi augo, tačiau savo kokybe ir rodikliais mes buvome tarp atsiliekančių šalių. Pagal pajamas vienam gyventojui Lietuva atsiliko ir nuo kaimynų latvių su estais, ką jau ten kalbėti apie JAV ar Didžiąją Britaniją, kur pajamos skyrėsi atitinkamai beveik 7 ir 5 kartus.

Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių. Pavyzdžiui, tarpukariu daugiau nei perpus. Prieš šimtmetį Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalies ekonomika rėmėsi žemės Ūkiu, o pagrindinė eksporto prekė buvo maisto produktai - bekonas ir sviestas. Tuo metu pramonė tik žengė pirmuosius žingnius.

„Pramonė vystėsi pakankamai sparčiai, sparčiais tempais, bet kas tikrai atsiliko, tai įvairios paslaugos, amatai, prekyba, transporto sektorius buvo gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje ir, aišku, tai lėmė bendrą mūsų atsilikimą“, – aiškina „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Ir tas atsilikimas, pasak ekonomisto, jautėsi visos srityse, ne tik ekonomikoje. Lietuvoje buvo didesnis kūdikių mirtingumas, mažesnis raštingumas. Neišvengė mūsų šalis ir emigracijos, tik ji buvo mažesnės nei dabar. Be to, tuomet žmonės rinkdavosi ne Europą, jie vykdavo į Pietų Ameriką, Pietų Afriką, Kanadą. Ir emigracijos tikslas buvo ne išvykti visam, kaip dažniausiai yra dabar, bet užsidirbti, grįžti ir nusipirkti ūkį. Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, dauguma gyveno kaimuose.

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Urbanizacijos lygis šiandien toks, kad jau du iš trijų gyvena miestuose. Tarpukariu vienas iš trijų gyvendavo miestuose. Tarpukariu trečdalis buvo neraštingi, šiandien turime priešingą situaciją, mes netgi turime tam tikrą, ypač aukštojo mokslo, infliaciją“, – sako R. Grajauskas.

Praėjus vos dvejiems metams po nepriklausomybės atkūrimo šalyje veikė arti 2,5 tūkst. pramonės įmonių, nepraėjus dešimtmečiui šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - iki beveik 6 tūkst. Augimas greičiausiai būtų tęsęsis, jei ne karas ir sovietų okupacija, kuri paliko gilų randą šalies ekonomikoje. 1990 m. atkūrus nepriklausomybę daugelis gamyklų uždarytos, buvo ekonomikos nuosmukis, krito žmonių pajamos. Tačiau pamažu ateinant užsienio investuotojams, kuriantis vietos verslui situacija gerėjo ir šalies ekonomika sparčiai kopia aukštyn.

„Pastaruosius 15 metų iš tikro Lietuva labai sparčiais tempais eina į priekį ir nepaisant tos gilios krizės, kuri buvo 2008-2009 m., nuolatos pragyvenimo lygis vejasi vakarietišką. Ir šiandien, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, BVP jau siekia apie 70 proc. to lygio, kuris yra Vakarų Europoje. Tai iš tikro yra istoriškai aukštas skaičius. Niekada mes geresnėje pozicijoje nesame buvę“, – tikina R. Grajauskas.

Optimistiškos Lietuvos banko prognozės ir šiems metams – BVP augs, infliacija mažės, atlyginimai didės. O štai žmonių apklausos nėra tokios teigiamos. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 65 proc. žmonių labiausiai baiminasi augančių kainų. Lietuvių nerimas didžiausias ES. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai kainų augimas nerimą kelia 30, 40 ir 37 proc. žmonių. Lietuvos banko skaičiavimu, maisto kainos per pastarąjį penkmetį augo apie 10 proc., paslaugų – 18 proc.

„Žmonės mano, kad kainos yra problema, bet tuo pačiu žmonės mano, kad ir mokesčiai yra problema. Tai šioje vietoje, manau, mokesčių mažinimas yra labai tinkamas atsakymas į šitą žmonių susirūpinimą. Visą PVM reikėtų kirsti bent jau iki 18 ar net 15 proc. ir tuomet atsiranda galimybė konkurencijai, atsiranda galimybė kainų žemėjimui ir kai tai įvyksta visoms prekėms, atsiranda galimybė mažėti visoms kainoms“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Būtent PVM, pasak kai kurių politikų, ir išpučia maisto kainas. Todėl vėl atsiranda siūlymų taikyti PVM lengvatas maisto produktams. Skeptikai sako, kad tai trumpalaikis efektas – sumažintą PVM ilgainiui suvalgys infliacija, augančios gamintojų sąnaudos. Ekspertai pabrėžia, kad problema ne augančios kainos, problema – mažos žmonių pajamos. Ir kovoti reikia ne su kainomis, kurios yra vienos mažiausių Europoje, mažesnės tik Rumunijoje ir Bulgarijoje, o su mažais atlyginimais. Pasak ekonomistų, noras mažinti ar užšaldyti kainas reikštų, kad daugelio to sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat įšaltų.

„Valstybė nesugeba mokėti adekvačių atlyginimų mokytojams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir visiems kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių Lietuvoje yra 400 tūkst. Tai čia problema, ir politikai, aišku, turėtų pripažinti, kad jie, nė viena vyriausybė, nesugeba iš esmės spręsti šios problemos. Tad tuomet šis klausimas yra stumiamas po kilimu ir sakoma – „na, ką čia mes padarysime. Gal pareguliuosime kainas“. Bet turbūt tyliai supranta, kad to negali padaryti“, – įsitikinęs „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tie pasiūlymai kažkaip reguliuoti kainas yra populistiniai pasiūlymai, nieko valdžia tikrai nepadarys, nebent mes eitume diktatūrų keliu ir kištumėmės į rinką. Bet mums to neleistų civilizuotos kitos valstybės, su kuriomis esame bendroje ES, ir jeigu norime su jomis laisvai prekiauti ir gauti iš to naudos, tai turime ir taisyklių bendrų laikytis“, – sako R. Grajauskas.

„Svarbu yra parinkti tokias priemones, kurios leistų rinkti daugiau mokesčių, t.y., turėti daugiau pajamų ir tomis pajamomis finansuoti tuos valstybės poreikius, kurie yra jautriausi, t.y., rūpintis tų gyventojų pajamomis, kurios yra mažiausios“, – siūlo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas.

Pernai skambiai pristatyta vyriausybės mokesčių reforma, kaip sako ekspertai, buvo tik kosmetinė, neatnešusi jokių esminių pokyčių. Finansų ministras yra teigęs, kad šiemet bus imtasi ryžtingesnių veiksmų. Planuose – darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, dėmesys vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistų teigimu, norint stabiliai didinti atlyginimus, per metus 5–7 proc., būtina imtis struktūrinių reformų. Ekonomiką dar labiau išjudintų investicijų, smulkiojo verslo skatinimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produktų. Prie geresnės ekonominės aplinkos prisidėtų ir mokesčių naštos mažinimas, geresnis jų surinkimas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Blogų finansinių sprendimų fenomenas: kaip jo išvengti? (2)

Pasaulio banko analizė rodo, kad pačius blogiausius finansinius sprendimus dažniausiai priima tie,...

VPT: Finansų ministerija turi nutraukti apskaitos sistemos konkursą (1)

Finansų ministerija turi nutraukti 600 tūkst. eurų vertės viešojo sektoriaus apskaitos...

Lietuva 2016-aisiais prarado beveik 1 mlrd. eurų PVM (12)

Lietuvai per 2014-2016 metus pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) surinkimą,...

Rusijos gyventojų laukia drabužių ir avalynės kainų šuolis (18)

Rusijos rublio nuvertėjimas šiais metais ir numatytas pridėtinės vertės mokesčio didinimas nuo...

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų (314)

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

Top naujienos

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (179)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (2)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (369)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....

Artimiausią parą – nemalonumai visoje Lietuvoje: talžys vėjai, merks smarkūs lietūs tarnybos siunčia skubius perspėjimus

Naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvoje numatomos šalnos: ore vietomis temperatūra...

Po Grybauskaitės kirčio antstoliams – pastarųjų atsakas: siūlo pokyčius (66)

Prezidentė užsimojo sumažinti dešimttūkstantines algas uždirbančių antstolių apetitą....

Vairuotojų laukia pirmosios šalnos: priminė, kurios vietos bus pavojingiausios (10)

Trečiadienio rytą Lietuvoje žadamos pirmosios šalnos, tad į kelią automobiliais išsiruošę...

Milijonieriaus sūnus įgyvendino žiaurų planą (7)

Kanadietis, buvęs milijonierius ir dukart teistas žmogžudys dabar nuteistas už savo tėvo...

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu (11)

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (66)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

7 miegamojo įpročiai, kurie gali sugadinti jūsų seksualinį gyvenimą (5)

Idealiame pasaulyje jūsų miegamasis turėtų būti šventa vieta tik jums ir jūsų partneriui....