Gigantiškos kompanijos kelia vis didesnę grėsmę Lietuvos verslams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas Vadovų konferencijoje „EBIT“ dalijosi patarimais, kaip išgyventi didelės konkurencijos besikeičiančios ekonomikos aplinkoje.
„Dalijimosi ekonomika – tai rinka, kur naudojamas internetas ir kur sujungiami individai, kurie nori dalintis prekėmis ar paslaugomis, kurios iki šiol buvo nepanaudotos“, – savo pranešimą pradėjo ekonomistas.
V. Žukauskas įsitikinęs, kad dalijimosi ekonomika nėra tik „hipsterių“ mada, o siūlo stiprų vertės pasiūlymą ir niekur nedings.
Konferencijos pranešėjas įvardijo, kuo dalijimosi ekonomika yra pranašesnė už tradicinio verslo principus.
Pirma, tai produktyvumas. Dalijimosi ekonomika leidžia panaudoti resursus, kurie iki šiol nebuvo panaudoti. Antra, rinka tampa konkurencingesnė, nes greitai sujungiama daug pardavėjų ir pirkėjų. Trečia, mažesnės sandorių sąnaudos: dalijimosi ekonomikos principai leidžia lengviau rasti pirkėją ar pardavėją, įsigyti paslaugą ar prekę.
„Taip pat dalijimosi ekonomikoje yra mažiau informacijos asimetrijos: platformos leidžia įvardyti potyrį, prekę ar gautą paslaugą“, – toliau vardijo V. Žukauskas.
Taip pat, jo nuomone, pranašumą dalijimosi ekonomika pagrįstos įmonės įgauna dėl palankesnio joms reguliavimo, nes naujoms sritims jis dar nebūna sugriežtintas.
Apibendrindamas konferencijos pranešėjas pabrėžė, kad ateityje sulauksime vis daugiau dalijimosi ekonomiką pasitelkusių įmonių.
„Čia iškyla tradiciniu modeliu paremtoms įmonėms grėsmė. Ypač ji didesnė, jei prekė ar paslauga yra plačiai paplitusi, turi dideles pastoviąsias sąnaudas ir mažus ribinius kaštus ir tuomet, kai ištekliai tik iš dalies yra panaudojami“, – tęsė V. Žukauskas.
Ką tuomet galėtų daryti įmonės, kurioms į nugarą alsuoja tokios įmonės kaip „Uber“, „AirBnB“ ar „Alibaba“?
„Galima arba ignoruoti, arba įtraukti į savo komercinę veiklą dalijimosi ekonomikos elementus“, – įvardijo konferencijos dalyvis.
Aiškindamas, kaip galima į įmonės veiklą įtraukti dalijimosi ekonomikos dėsnius, V. Žukauskas teigė, kad galima įsijungti per išteklius: „Pritraukti iš dalijimosi ekonomikos papildomus išteklius arba jau turimus duoti naudotis kitiems“.
Taip pat įtraukti dalijimosi platformas pardavimo lygmenyje – parduoti per jas savo prekes ar paslaugas. „Taip pat galima svarstyti apie tokių platformų įsigijimą ar savo sukūrimą“, – pridėjo renginio dalyvis.
Kaip vienas iš sprendimo būdų gali būti ir persiorientavimas – nuo prekės į paslaugą. Pavyzdžiui, jei parduodami automobiliai, galima pagalvoti apie pervežimo paslaugų sritį.
„Ignoruoti kartais patogiau, nes užsisukame rutinoje ir taip lengviau, bet kad įmonė liktų konkurencinga turime reaguoti“, – savo pranešimą baigė V. Žukauskas.
